Narkotikų ir priklausomybės srities ateitis (ateitys) ES iki 2040 m. (bendrieji prognozių scenarijai)
Įvadinė ir bendroji informacija
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie neseniai atnaujintus EUDA bendruosius scenarijus. Čia rasite svarbiausią informaciją apie projektą, metodikos paaiškinimus ir prieigą prie pačių scenarijų.
Scenarijai – kas tai?
Scenarijai plačiai naudojami prognozuojant įmonių veiklą ir yra neatsiejama ES institucijų bei jų techninių agentūrų prognozavimo proceso dalis(1). Scenarijų planavimas suteikia galimybę strategiškai pasiruošti įvairioms galimoms ateitims, nes prognozuojama ne viena konkreti, labiausiai tikėtina ateitis, o įvairūs galimi jos variantai. Šių variantų pasekmės gali būti analizuojamos ir aptariamos, stiprinant organizacijos gebėjimą priimti į ateitį orientuotus sprendimus. Scenarijai padeda suprasti, kad mes galime pakeisti ateitį; jie skatina mus apmąstyti, kaip siekti norimų rezultatų ir išvengti galimai nepalankių krypčių.
EUDA(2) nuo 2019 m. stiprina savo prognozavimo gebėjimus vykdydama įvairią veiklą, be kita ko, rengia prognozių ir tendencijų analizės dirbtuves, yra parengusi EUDA tendencijų analizės dirbtuvių priemonių rinkinį ir pirmuosius bandomuosius bendruosius scenarijus. Taip siekiama plėtoti įgūdžius ir priemones, kurios pagerintų organizacijos pasirengimą narkotikų tendencijų, politikos ir praktikos pokyčiams, bei padėti išorės partneriams stiprinti gebėjimą prognozuoti. Toliau pateikti scenarijai yra šio ateities prognozavimo metodo dalis. Jie padeda organizacijai numatyti galimus nuolat kintančios pasaulinės narkotikų padėties pokyčius – tiek galimybes, tiek iššūkius – ir jiems pasiruošti.
Scenarijai: trys narkotikų ir priklausomybės srities ateitys 2040 m.
Pasirinkite vieną scenarijų.
1 scenarijus ES darna
2040 m. socialinė nelygybė ES yra mažesnė nei kada nors anksčiau per pastarąją istoriją. Įveikus XXI a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilusias krizes, sparčiai stiprėjant ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, pasiektas aukštas visuotinės gerovės lygis – žmonės dar niekada taip gerai negyveno. Nors narkotikai tebeegzistuoja, priklausomybės lygis yra rekordiškai žemas, o jos daroma žala kaip niekad sumažėjusi. Politinis susiskaldymas ženkliai sumažėjo, o visuomenės pasitikėjimas išaugo, todėl integruoti vis gausėjantį į ES atvykstančių (ir joje migruojančių) jaunų darbuotojų srautą tapo daug paprasčiau. Migracija ir imigrantai tapo svarbiu ištekliu vis įvairėjančioje Europoje – jie skatina inovacijas ir suteikia pridėtinės vertės.
Scenarijaus aprašymas
Kur esame ir kaip čia atsidūrėme: ES ir pasaulis 2040 m.
2040 m. ES piliečius džiugina aukšta gyvenimo kokybė Europoje, pamažu tampančioje „gerovės Europa“. Nors iš pradžių atrodė netikėtina, žmonija vis dėlto pasisėmė išminties iš sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo per COVID-19 pandemiją, o po XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžioje kilusių geopolitinių krizių atgimusios demokratijos atnešė stabilumo pasaulio ekonomikai. 2040 m. ima ryškėti nauda, kurią davė XXI a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiais nudirbtas sunkus darbas siekiant sušvelninti skaudžiausius klimato kaitos padarinius ir pristabdyti aplinkos nykimą. Be to, po daugiau nei dešimtmečio, kurį visas pasaulis buvo susitelkęs į inovacijų ir technologijų plėtrą, moksliniai tyrimai dabar gausiai finansuojami, o per tarptautinius tinklus laisvai dalijamasi žiniomis.
Gyvenimas ES 2040 m.
Sanglauda Europos Sąjungoje gerokai sustiprėjo. 2040 m. veiksminga imigracijos politika užtikrina greitą naujų atvykėlių integraciją, o jauni migrantai padeda įveikti visuomenės senėjimo ir (dirbančių) žmonių mažėjimo pasekmes. Daugelyje pramonės šakų kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – jau praeities dalykas. Skaitmeninė pažanga iki XXI a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio visus ir beveik viską atvedė į internetą. Pagerėjusi infrastruktūra ir didesnis viešųjų paslaugų prieinamumas per daugiau nei dešimtmetį padėjo mažinti skirtumus tarp ES regionų – jie dabar gerokai mažesni nei 2020-aisiais. Dėl to bendras nepasitenkinimas iš esmės atslūgo, ir žmonės (dauguma jų) labiau pasitiki institucijomis ir nebemano, kad iš politikos vieni laimi, o kiti pralaimi. Kovoti su organizuotu nusikalstamumu taip pat tapo lengviau, todėl gerokai sumažėjo prekyba narkotikais ir su jais susijusio smurto mastas. Korupcijos lygis sumažėjo, nes nusikaltėlių tinklai stokoja pinigų įtakai valdžiai daryti. Vagysčių, įsilaužimų ir plėšimų taip pat sumažėjo – vis mažiau žmonių nusikalsta priklausomybės nuo narkotikų vedami. Visuotinė gerovė yra vienas esminių ES ir valstybių narių politikos prioritetų, kuriam įgyvendinti negailima nei politinių pastangų, nei finansinių išteklių.
Visuomenės sveikatos būklė ir sveikatos priežiūra 2040 m.
2040 m. sveikatos priežiūros sistema žymiai mažiau apkrauta. Viena vertus, žmonės gyvena sveikiau – mažesnis užterštumas ir geresnė darbuotojų sveikata ir sauga prisideda prie geresnės fizinės savijautos. Be to, mažiau įtempta darbo aplinka, geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei ekonominio spaudimo ir taupymo priemonių netaikymas lemia mažesnį psichologinį krūvį, todėl su tuo susijusių sutrikimų pasitaiko kur kas rečiau. Kita vertus, pagerėjo ir pati sveikatos priežiūra. Dėl geresnio interneto prieinamumo sveikatos žinios tapo prieinamos beveik visur, o intensyvesnis bendradarbiavimas ir koordinavimas sprendžiant sveikatos klausimus ES mastu, užsimezgęs reaguojant į COVID-19 pandemiją ir per pastaruosius metus tapęs įprasta institucijų praktika, lėmė, kad sveikatos priežiūros srityje užtikrinamos beveik vienodos galimybės gydytis visiems – įvairialypei visuomenei tai labai svarbu. Nors prieigos ir prieinamumo skirtumų tebėra, siekis kurti bendruomenės poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros sistemą – paremtą vietos institucijomis, žmonių tarpusavio ryšiais ir pasitikėjimu – padeda šiuos netolygumus kuo labiau sumažinti. ES imasi iniciatyvų ilgaamžiškumui skatinti, todėl vis daugiau senatvės ir lėtinių ligų gydymo būdų tampa prieinami bendrosios sveikatos priežiūros sistemoje.
Ką tai reiškia narkotikams, narkotikų politikai ir narkotikų stebėsenai 2040 m.
Daugiau sanglaudos, darnos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo matyti ir ES narkotikų politikos ir jos įgyvendinimo srityje, taip pat susijusiose srityse: žmogaus teisių, visuomenės saugumo ir kovos su nusikalstamumu. Narkotikų politika dabar koordinuojama ir kuriama bendradarbiaujant su pilietine visuomene – vykdomos visą visuomenę apimančios prevencinės programos, kurios dažnai įgyvendinamos kaip socialinio teisingumo priemonės, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir lygybę. Tinkamai finansuojamos mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvos, grindžiamos kokybiškais, aktualiais ir skaidriais duomenimis apie narkotikų vartojimą, leidžia imtis greitų ir tikslingų intervencinių priemonių. Šios priemonės tapo įprasta praktika, reaguojant į naujas priklausomybių raidos tendencijas. Atsirado naujoviškų gydymo ir ankstyvosios prevencijos būdų, kurie yra nuolat tobulinami, siekiant geriau atliepti vis sudėtingesnius žmonių poreikius. Technologijų pažanga leidžia užtikrinti greitą reagavimą net ir individualiu lygmeniu. Tai ne tik padėjo pristabdyti naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPS) vartojimą, bet ir sumažino piktnaudžiavimo vaistais mastą, o šiuos pokyčius dar labiau sustiprino individualizuotosios medicinos diegimas visoje ES. Siekiant ne tik kovoti su pačiais narkotikais, o sumažinti narkotikų daromą žalą, kai kurie atsakingai atrinkti narkotikai buvo legalizuoti ir dabar yra platinami griežtai kontroliuojamais kanalais. Suderinta ES inovacijų politika ir jos įtaka pasaulyje padėjo ne tik išvengti dirbtinio intelekto (DI) prognozuotos naujų psichoaktyviųjų medžiagų bangos, bet ir užtikrinti, kad pasaulinis koordinavimas taptų svarbus veiksnys kovojant su sintetinių narkotikų problema apskritai. Pavyzdžiui, nustačius piktnaudžiavimą, eksportuojančios valstybės greitai apriboja prekybą narkotikų pirmtakais, o elektroninės naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų narkotikų pardavimo platformos yra nuolat stebimos ir blokuojamos.
Pagrindinės scenarijaus įžvalgos
- Politikos formavimas kartu su pilietine visuomene, ypač keičiant narkotikų vartojimo taisykles ir sąlygas, padeda užsitikrinti platų naudotojų palaikymą.
- Dinamiškas, lankstus ir operatyvus patikimais duomenimis paremtas politikos formavimas leidžia greitai ir tiksliai reaguoti į naujas tendencijas, ypač į naujų psichoaktyviųjų medžiagų keliamą grėsmę.
- Aiškūs, ES mastu suderinti teisės aktai užtikrina stabilų ir veiksmingą
- Inovacijos ir nuosekliai dedamos pastangos persvarstyti ir tobulinti geriausią praktiką didina prevencijos programų poveikį ir leidžia anksčiau reaguoti į naujas grėsmes.
- Sumažėjus narkotikų vartojimo mastui mažėja ir smurtas bei nusikalstamumas, kuriuos skatina prekyba nelegaliais narkotikais, dėl to atsilaisvina išteklių visuomenės gerovei didinti.
- Nustatant, kur nukreipti gydymo pastangas, labai svarbų vaidmenį atlieka duomenys, todėl norint kurti veiksmingus gydymo protokolus itin svarbus laisvas ir savalaikis keitimasis informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ES.
2 scenarijus Dideli sunkumai
2040 m. ES dar laikosi, bet vos vos. Krizių kamuojamoje Europoje visuomenės susiskaldymas gerokai padidėjęs, o tarp ES politikos formuotojų tvyro pesimistinės nuotaikos. Gyvenimui brangstant, žmonėms vis sunkiau sudurti galą su galu ir vis labiau ryškėja socialiniai ir teritoriniai skirtumai sveikatos srityje – galimybę gauti gydymą vis dažniau lemia ne realus poreikis, o pajamos bei gyvenamoji vieta. Kadangi narkotikų vartojimas tebėra pagrindinis būdas daugeliui žmonių įveikti sunkumus, ES institucijos vos spėja reaguoti į vis sudėtingesnes narkotikų ir vaistų vartojimo problemas, augantį priklausomybių mastą ir su tuo susijusį smurtą... tačiau ar ilgai dar pavyks tai suvaldyti?
Scenarijaus aprašymas
Kur esame ir kaip čia atsidūrėme: ES ir pasaulis 2040 m.
Atsigavimas po XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžioje kilusių krizių tebėra lėtas. Be to, ekonominė priklausomybė nuo užsienio šalių XXI a. trečiajame dešimtmetyje iš esmės nesumažėjo, todėl ES neturi daug svertų daryti įtaką kitų šalių eksporto politikai. 2040 m. tarptautinis bendradarbiavimas gerokai susiaurėjęs – siekiama tik užtikrinti prekybos tęstinumą, o noras problemas spręsti bendromis jėgomis išblėso. Pastarąjį dešimtmetį padaugėjo dezinformacijos kampanijų, bandymai daryti įtaką tapo įprasta praktika ir dauguma valstybių nemato naudos laisvai dalytis informacija. Per pastaruosius 15 metų klimato iššūkiai buvo iš esmės ignoruojami siekiant trumpalaikės ekonominės naudos, klimato kaitos pasekmės dabar vis sunkesnės, o pastangų jas sušvelninti kaina vis didesnė, todėl daugelio žmonių kasdienis gyvenimas ES darosi vis sunkesnis.
Gyvenimas ES 2040 m.
2040 m. ES regionų ekonominiai skirtumai beveik nesumažėję, o kai kuriose srityse jau daugiau kaip dešimtmetį net didėja. Ekonominė padėtis ES valstybėse narėse dabar itin netolygi, todėl užtikrinti panašų gyvenimo lygį visiems piliečiams tampa sudėtinga. Valstybių narių valdymo modeliai taip pat skiriasi: vienos linksta į autokratiją, kitos diegia naujas visuomenės dalyvavimo formas, siekdamos stiprinti savo demokratinius pamatus. Nesugebant integruoti migrantų, daugelyje pramonės šakų vis dar trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o visuomenei senėjant ši problema tik dar labiau aštrėja. Nors daugelio Europos gyventojų gyvenimo ir gerovės lygis aukštas, yra žmonių, kurie gyvena gerokai prasčiau. Didėjant ekonominiams skirtumams, organizuotas nusikalstamumas ypač paplito (ir tapo įprastas) tuose regionuose, kur ekonominė padėtis yra itin sunki. Tikėtina gyvenimo trukmė ima trumpėti, o sveikų gyvenimo metų dalis vis sparčiau mažėja. ES iniciatyvų šiems klausimams spręsti yra nedaug, todėl šalyse taikomi skirtingi ir nesuderinti sprendimai.
Visuomenės sveikatos būklė ir sveikatos priežiūra 2040 m.
„Gali būti ir blogiau“ – toks požiūris 2040 m. plačiai paplitęs tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų. Iki šiol sveikatos sistemos dar sugebėjo susidoroti su augančiu sergamumu (neužkrečiamosiomis ligomis ir psichikos sveikatos sutrikimais), tačiau jų pajėgumai jau beveik išeikvoti. Didelė dalis dirbančiųjų kasdien susiduria su sunkumais ir vis daugiau žmonių gyvena nesaugioje aplinkoje, todėl sergamumas užkrečiamosiomis ligomis neišvengiamai didėja arba bent nemažėja. Jau 15 metų Europa pamažu tolsta nuo tikslo užtikrinti visuomenės gerovę. Ekonominė nelygybė akivaizdi vertinant pagrindinių ligų pasiskirstymą – jomis serga beveik ketvirtadalis dirbančių žmonių. Tačiau neaišku, ar vertinant regioniniu ir ekonominiu aspektais esama lygybės sveikatos srityje, nes pastangos gerinti dalijimąsi sveikatos duomenimis ir jų suderinamumą nutrūko XXI a. trečiajame dešimtmetyje. Per dažnai prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų dabar priklauso nuo asmens turtinės padėties ir gyvenamosios vietos. Inovatyvių įmonių teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos tiems, kas gali jas įpirkti; tuo tarpu kiti vis dažniau patys rūpinasi savimi ir užsiima savigyda, ypač spręsdami psichikos sveikatos problemas, bei ieško sprendimų nelegalių receptinių vaistų rinkoje.
Ką tai reiškia narkotikams, narkotikų politikai ir narkotikų stebėsenai 2040 m.
Valstybės narės tiesiogiai arba netiesiogiai dekriminalizuoja tam tikras pasilinksminimo tikslais vartojamas narkotines medžiagas, o tolesnis dekriminalizavimas sulaukia aktyvių šalininkų, įskaitant pramonės lobistus, todėl ES reguliavimas tampa vis labiau nevienodas. Todėl narkotikai, neteisėti vienose šalyse, atkakliai pardavinėjami kitose. Prekybos srautų pokyčiai taip pat nulėmė, kad vieni narkotikai tapo plačiau prieinami, o kiti – sunkiau įsigyjami arba brangesni. Pastangos mažinti kenksmingų, tačiau legalių narkotikų vartojimą, pavyzdžiui, peržiūrint ES tabako kontrolės įstatymus, kad iki 2040 m. atsirastų nerūkančiųjų karta, arba bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, nebuvo sėkmingos. Apskritai, augančio narkotikų vartojimo, piktnaudžiavimo vaistais ir netinkamo jų vartojimo tendencija nerodo jokių mažėjimo požymių. Stigmos mažinimas ir socialinis nepriteklius lėmė narkotikų vartojimo rinkos didėjimą ir suteikė naujų galimybių nusikalstamumui, susijusių tiek su naujomis produktų – ypač naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir sintetinių narkotikų – rūšimis, tiek su naujais platinimo keliais, kurias valdžios institucijoms sunkiai sekasi pažaboti. Kartu labai išaugo narkotikais susijęs nusikalstamumas, todėl vietos bendruomenės saugumas tapo prioritetu. Ankstyvojo perspėjimo priemonės vis dar taikomos netolygiai. Kai kuriose valstybėse narėse teismo ekspertizės laboratorijos geba nustatyti naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pirmtakus, o nuotekų valymo įrenginiuose nuolat atliekami tyrimai naujiems narkotikams aptikti; tačiau kitose šalyse biudžeto karpymai reiškia, kad teisėsaugos institucijos nuolat atsilieka spręsdamos vis gausėjančias problemas. Vartotojai dažnai nežino apie naujų sintetinių narkotikų keliamą pavojų sveikatai, todėl rizikuoja labiau. Priklausomybės tapo sudėtingesnės, o visiems vienodi gydymo metodai tebėra norma – veikiausiai dėl didėjančio žinių apie vartojimą ir naujas priklausomybės rūšis trūkumo. Šią žinių spragą dar labiau gilina stebėsenos skirtumai. Dėl to politikos formuotojams trūksta išsamių gairių, o investicijos į kovos su narkotikais politiką dažnai būna netikslingos. Kita vertus, kai kurių narkotikų kriminalizavimas ir teisėsaugos priemonės sustiprėjo, ir bendruomenės pačios dažniau imasi veiksmų ir sulaukia daugiau palaikymo, nors kai kas tai laiko valstybės nesėkmės požymiu.
Pagrindinės scenarijaus įžvalgos
- Didėjantis ligų ir narkotikų profilių sudėtingumas apsunkina viešąsias intervencijas ir reikalauja nuolatinio, jautraus situacijos stebėjimo.
- Didėjant skirtumams, vis daugiau grupių taps pažeidžiamos ir atsiras regioninių narkotikų vartojimo ypatumų, todėl stebėsena turi būti orientuota į (ankstyvą) aptikimą.
- Kovojant dviem frontais – siekiant pažaboti išplitusį organizuotą nusikalstamumą ir užkirsti kelią naujų narkotikų atsiradimui – išeikvojami teisėsaugos ištekliai, o tai apsunkina prevencijos priemonių įgyvendinimą.
- Norint užpildyti žinių spragas apie efektyvias investavimo į strategijas narkotikų vartojimo problemoms spręsti ir naujų technologijų (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, biotechnologijų ir kt.) reikšmę nelegalių narkotikų gamybai, teks spartinti dalijimąsi duomenimis. Priešingu atveju šias spragas užpildys lobistai.
3 scenarijus Kortų namelis
2040 m. ES dreifuoja krypties ir stabilumo stokojančioje tarptautinėje sistemoje. Tarptautinių taisyklių ir susitarimų nesilaikoma, o politinės sąjungos ir aljansai žlunga. Europos Sąjungoje „vienašališkas veikimas“ lėmė politinį, socialinį ir ekonominį susiskaldymą. Daugumoje valstybių narių tai turėjo didelį neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir gerovei. Sveikatos priežiūros sistemos yra ties žlugimo riba ir vos laikosi, o narkotikų vartojimas, kurį lemia tiek juntamas poreikis, tiek komerciniai interesai, yra paplitęs visuose visuomenės sluoksniuose. Priklausomybės tapo plačiai paplitusiu reiškiniu, kurį lydi su narkotikais susijęs smurtas.
Scenarijaus aprašymas
Kur esame ir kaip čia atsidūrėme: ES ir pasaulis 2040 m.
Per 15 metų iki 2040 m. pasaulis tapo dar labiau susiskaldęs. Tarp šalių išaugo prekybos barjerai, o tarptautinis bendradarbiavimas pasiekė rekordiškai žemą lygį – atsakomieji veiksmai tapo įprasta praktika. Per pastarąjį dešimtmetį ES nesugebėjo efektyviai spręsti nuolat kylančių iššūkių, todėl tiek už savo ribų, tiek viduje ji nebeturi tokios politinės įtakos, kaip anksčiau. Priklausomybė nuo energiją tiekiančių autoritarinių šalių nesumažėjo, ir jau seniai tapo aišku, kad visi klimato srities tikslai, kadaise buvę Europos bendrystės simboliais, nebus pasiekti.
Gyvenimas ES 2040 m.
Daugumos valstybių narių ekonominė padėtis niūri. Technologijų pažanga lėmė darbo vietų mažėjimą. Mokymo programų stoka pastarąjį dešimtmetį lėmė aukštą nedarbo lygį. Atlyginimai neauga taip greitai kaip infliacija. Daugelis vargsta ir ieško lengvų sprendimų. Politinis susiskaldymas, protestai ir visuomenės nepasitenkinimas pasiekė rekordines aukštumas, o nuo XXI a. ketvirtojo dešimtmečio politikai dažniausiai orientuojasi į stabilumo užtikrinimą šalies viduje. Valstybės narės nebesitiki sprendimų iš Europos Sąjungos, o autoritarizmas ir izoliacinės nacionalizmo formos tapo įprastos. Nors pabėgėlių skaičius pasaulyje rekordiškai didelis, o Europos pramonei trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ES vis dažniau neįsileidžia migrantų. Inovacijos – dabar veikiau nuvalkiota frazė – patiria nuosmukį, nors joms skiriama nemažai lėšų.
Visuomenės sveikatos būklė ir sveikatos priežiūra 2040 m.
Nors pastangų netrūko, jau beveik dešimtmetį ES sveikatos sistemoms vis sunkiau įveikti kylančius iššūkius. Finansavimo ir išteklių trūkumą dar labiau apsunkina nesėkmingas tarptautinis bendradarbiavimas bendrų grėsmių (pavyzdžiui, naujų pandemijų) akivaizdoje, o tai reiškia, kad sunku tinkamai reaguoti į regionines ir sezonines ekstremalias situacijas (pavyzdžiui, karščio bangas, kylančias dėl nevaldomos klimato kaitos poveikio). Nuo XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžios gyvenimo lygis gerokai smuko dėl didelio nedarbo, infliacijos ir skurdo. Daug žmonių serga depresija ir turi kitų psichologinių problemų, tačiau gydymo galimybės ribotos – vis daugiau ES gyventojų neturi sveikatos draudimo. Dėl didelių kaštų taip pat bendrų duomenų ir pajėgios skaitmeninės infrastruktūros trūkumo naujoviški medicininiai sprendimai (įskaitant e. sveikatą) niekada nėra įgyvendinami visos ES mastu.
Ką tai reiškia narkotikams, narkotikų politikai ir narkotikų stebėsenai 2040 m.
ES ir jos valstybės narės nebesistengia kartu spręsti narkotikų keliamų problemų. Politinis susiskaldymas lėmė labai skirtingą teisinį reguliavimą ir teisėsaugos praktiką, o viršvalstybinės organizacijos tapo beveik bejėgės. Siekiant užtikrinti vidaus saugumą, baudžiamosios priemonės taikomos dažniau nei gydymas. Gydymo ir žalos mažinimo priemonės laikomos problemos dalimi, todėl joms skiriama itin mažai lėšų, trūksta žinių, kvalifikuotų specialistų ir mokslinių tyrimų. Kartu, galbūt dėl anksčiau plačiai vartotų smegenis stimuliuojančių medžiagų („smegenų dopingo“), narkotikų vartojimas tapo socialiai priimtinesnis, o sintetinių narkotikų ir opiatų vartojimas bei piktnaudžiavimas vaistais tapo kasdienybe.
Ši narkotikų rinkos komercializacija lėmė, kad ES tapo reikšmingu sintetinių narkotikų gamintoju. Socialinė nelygybė atsispindi tiek narkotikų vertinimo, tiek narkotikų įstatymų rengimo ir įgyvendinimo procesuose. Išradingi ir inovatyvūs komerciniai tiekėjai tenkina turtingų biuruose dirbančių vartotojų poreikius siūlydami lobistų pastangomis legalizuotus arba už įstatymų ribų egzistuojančius produktus, nepatekdami į teisėsaugos akiratį, o nepasiturintys asmenys dažnai renkasi pigesnius narkotikus, dažniausiai gaminamus nelegaliuose cechuose naudojant nulaužtus 3D spausdintuvus ir atsisiunčiamus „spausdinimo planus“. Kadangi vartotojai dažnai nesuvokia tikrojo vartojamų medžiagų poveikio, šie sintetiniai narkotikai lemia narkotikų sukeltų sveikatos problemų, dėl kurių tenka kreiptis skubios medicininės pagalbos, ir mirčių skaičiaus augimą tiek vietos, tiek regioniniu mastu. Be to, kadangi gydymo poreikiai lieka nepatenkinti, atsiranda vis daugiau psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių, kurie vartoja kelis narkotikus ir juos vartoja viešose vietose, ypač kaimuose. Siekdamos užpildyti informacijos ir veiksmų spragas, atsiradusias dėl skleidžiamų melagingų naujienų ir politinės fragmentacijos, kuriasi bendruomeninės savipagalbos grupės, darančios tai, kuo nesugeba pasirūpinti valdžios institucijos. Neretai šios grupės būna priešiškai nusiteikusios tiek narkotikų prekeivių, tiek teisėsaugos atžvilgiu. Gyvenime padaugėjo smurto, nes prekiautojai ginčus sprendžia jėga, narkomanai daro nusikaltimus, kad galėtų patenkinti savo poreikius, o kiti smurtauja dėl abstinencijos simptomų arba narkotikų sukeltų asmenybės pokyčių.
Be to, kai kurios šalys naudoja visuomenę destabilizuojantį narkotikų poveikį kaip teisėtą priemonę tarptautiniuose santykiuose ir tampa saugiu prieglobsčiu narkotikų gamintojams bei narkotikų pirmtakų platintojams. Kiti tiesiog naudoja sintetines medžiagas kaip pajamų šaltinį, o organizuoti tarptautiniai nusikaltėlių tinklai, anksčiau gavę bene didžiausią naudą iš globalizacijos, deglobalizuotoje aplinkoje susiduria su sunkumais. Kartu įmonės, investuojančios į priklausomybių gydymą, pirmiausia koncentruojasi į teisėtų pakaitalų kūrimą ir gydymo paslaugų užtikrinimą pasiturintiems klientams. Kita vertus, pagerėjo stebėsena, visų pirma kaip paslauga privačiajam sektoriui, nors poveikio priklausomybių gydymo rezultatams ji ir neturėjo.
Pagrindinės scenarijaus įžvalgos
- Blogėjant ekonominei situacijai, auga pažeidžiamų ir marginalizuotų vartotojų skaičius, o besikeičiantys viešosios politikos prioritetai ir nepakankami finansiniai ištekliai lemia gydymo paslaugų prieinamumo mažėjimą ir nepakankamą dėmesį prevencijai.
- Narkotikų aplinka tampa vis sudėtingesnė, kadangi narkotikus platina daug didesnis įvairiems pajamų sluoksniams priklausančių tiekėjų ratas, ir jie reklamuojami pagal specifinius poreikius, todėl politikos intervencijos tampa sudėtingesnės.
- Vis atsiranda naujų sintetinių medžiagų, kurios sukelia sunkių pasekmių neinformuotiems vartotojams ir dažnai apsunkina vietos bei regionų sveikatos priežiūros tarnybų ir teisėsaugos institucijų darbą.
- Kadangi teisinis reguliavimas ES valstybėse narėse iš esmės skiriasi, nuoseklių ir efektyvių atsakymų į narkotikų kontrolės ir kitus su tuo susijusius klausimus nėra.
Metodika
Kaip buvo rengiami EUDA scenarijai
Per kelias ateities prognozavimo dirbtuves, kuriose dalyvavo EUDA darbuotojai, politikos formuotojai, Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionalinių kontaktinių centrų atstovai ir konferencijos „Lisbon Addiction 2019“ dalyviai (iš viso apie 120 dalyvių), apsvarstyta ir aptarta 14 JTC didžiųjų tendencijų(3), atsižvelgiant į kiekvienos jų galimą poveikį narkotikų ir priklausomybės srities ateities perspektyvoms. Šio proceso rezultatas – nustatytos penkios tendencijos, kurios, manoma, turės didžiausią įtaką šiai sričiai iki 2040 m. Be to, atlikus prognozių analizę ir peržiūrėjus EUDA ataskaitas, nustatytos dar šešios naujos narkotikų srityje jau pastebimos tendencijos, kurios gali būti laikomos palyginti „stipriomis“, matomomis arba reikšmingomis.
1 lentelė. Pagrindiniai EUDA bendrųjų scenarijų veiksniai
| Pavadinimas | STEEP kategorija | Aprašymas |
|---|---|---|
|
Populiacijos pokyčiai |
Visuomenė |
Demografinių ir migracijos ypatumų pokyčiai, pavyzdžiui, tikėtinos gyvenimo trukmės, gimstamumo ir lyčių santykio, taip pat migracijos maršrutų ir srautų pokyčiai. |
|
Įvairėjanti nelygybė |
Visuomenė |
Skirtumai tarp žmonių, susiję su, pavyzdžiui, pajamomis, galimybe gauti išsilavinimą, būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas arba įtaka politiniams sprendimams, ir, atitinkamai, socialinės sanglaudos lygis. |
|
Kintančios sveikatos problemos |
Visuomenė |
Ligų (įskaitant neužkrečiamąsias ligas) raida ir kovos su jomis galimybės, taip pat bendro supratimo apie sveikatą pokyčiai, susiję su, pavyzdžiui, pasaulinėmis pandemijomis arba psichikos sveikata. |
|
Spartėjanti technologijų raida ir hipersusietumas |
Technologijos |
Technologijų pažanga ir visuotinis susietumas tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, nanotechnologijos arba kolektyvinio intelekto sistemos. |
|
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas |
Aplinka |
Pasaulinis atšilimas, turintis tiesioginį poveikį gamtinei aplinkai, pasireiškiantį, pavyzdžiui, temperatūros kilimu, ekstremalių meteorologinių reiškinių padažnėjimu, jūros lygio kilimu ir pan. Kadangi poveikis skirtingose regionuose yra nevienodas, nevienodos ir prisitaikymo priemonės. |
|
Kintanti reguliavimo sistema |
Politika |
Įstatymų ir politikos pakeitimai, susiję su narkotikų apyvartos ir vartojimo reguliavimu, pavyzdžiui, dekriminalizavimas. |
|
Kanapių politikos raida |
Politika |
Politiniai ES vidaus pokyčiai kanapių teisinio statuso srityje, pavyzdžiui, skirtingai vertinant vartojimą medicininiais ir pasilinksminimo tikslais. |
|
Pasaulinės ekonomikos reikšmė |
Ekonomika |
Pasaulinės ekonomikos pokyčiai, turintys įtakos narkotikų politikai ir stebėsenai, įskaitant, pavyzdžiui, finansavimo galimybių pokyčius, vyriausybių taupymo priemones, politinių pozicijų laikymąsi ir kt. |
|
Piktnaudžiavimas vaistais |
Visuomenė |
Pasikeitimai piktnaudžiavimo vaistais srityje, pavyzdžiui, pasikeitęs mastas ir įpročiai, ir atitinkamų kontrolės mechanizmų, kaip antai vaistų išrašymo tvarkos arba mokslinių tyrimų poreikių, pažanga. |
|
Sudėtingi poreikiai ir individualiai pritaikytos intervencinės priemonės |
Visuomenė |
Pasikeitusi narkotikų vartojimo dinamika, pavyzdžiui, kas vartoja narkotikus ir dėl kokių priežasčių ir atitinkamas poreikis taikyti specialiai pritaikytas intervencines priemones, pavyzdžiui, atsižvelgiant į konkrečius žmonių pažeidžiamumo aspektus ar dalyvavimo galimybes. |
|
Inovacijos ir naujos priemonės |
Technologijos |
Naujų priemonių, skirtų vaistų ir narkotikų vartojimui stebėti arba nustatyti, plėtojimas, taip pat sveikatinimo programėlės, pavyzdžiui, naujos gydymo technologijos arba naujos komunikacijos formos. |
|
Dirbtinio intelekto iškilimas (2024 m. papildymas) |
Technologijos |
Dirbtinio intelekto naudojimas neteisėtoms medžiagoms gaminti ir aptikti, taip pat priklausomybėms gydyti ir atitinkamų teisės aktų vykdymui užtikrinti. |
|
Geopolitinės padėties nepastovumas (2024 m. papildymas) |
Politika |
Pasauliui tampant daugiapoliu, tarptautinių institucijų ir bendradarbiavimo mechanizmų likimas neaiškus. Tai turi įtakos bendradarbiavimui kovojant su prekyba narkotikais. |
Remiantis šiuo 11 EUDA aktualių tendencijų sąrašu (žr. 1 lentelę pirmiau) ir papildoma sisteminga literatūros peržiūra(4), siekiant gauti daugiau įžvalgų ir informacijos apie tendencijas, įgyvendintas struktūriškas procesas, paremtas pagrindinių veiksnių metodika(5), po kurio parengti trys prototipiniai scenarijai.
Šie bendrieji scenarijai buvo naudojami kaip atspirties taškas EUDA scenarijų naudojimo dirbtuvėse, vykusiose per konferenciją „Lisbon Addictions 2022“, (žr. pristatymą „Future Impacts“, 2022). „Future Impacts“ ir EUDA moderatoriai padėjo 25 dalyviams(6) nagrinėti scenarijus ir diskutuoti apie konkrečias pasekmes, kurias iki 2040 m. jie galėtų turėti visuomenei apskritai, narkotikams ir priklausomybėms, taip pat narkotikų stebėsenai ir politikai. Papildoma medžiaga pateikta per „laiškų iš ateities“ užduotį, kurią atlikus pateiktos rekomendacijos, susijusios su dabartine politika. Remiantis gautais struktūriškai išdėstytais rezultatais, minėti trys scenarijai buvo sukonkretinti, patobulinti ir atnaujinti.
Scenarijų prielaidos
Scenarijams pasirinktas laikotarpis iki 2040 m., kadangi manyta, jog tai pakankamai tolima ateitis, ir tai skatins apmąstyti ne tik artimiausią strateginį ciklą ir aptarti kur kas daugiau nei įprastą padėtį. Be to, scenarijaus erdvė iki 2040 m. auditorijoms dar yra suvokiama ir joms nereikia nuklysti per toli į fantastikos sritį.
Tuo laikotarpiu, kai scenarijai buvo rengiami, visuotinė padėtis buvo gana nerami ir nestabili, ypač dėl COVID-19 pandemijos ir geopolitinių įvykių. Todėl ateities scenarijų pagrindą sudarančios tendencijos buvo analizuojamos per nestabilumo, neaiškumo, sudėtingumo ir dviprasmiškumo prizmę (angl. VUCA). Buvo daroma prielaida, kad ateities įvykiai bus tam tikru mastu greiti ir nenuspėjami, o priežasties ir pasekmės ryšius bus sunku paaiškinti. Tačiau scenarijuose sąmoningai nėra kraštutinių sukrėtimų arba įvykių prielaidos (pavyzdžiui, itin didelį mirtingumą nešančios pandemijos arba trečiojo pasaulinio karo). Juose daugiau dėmesio skiriama tam, kaip galėtų plėtotis inovacijos, ekonomika, visuomenė, bendradarbiavimas ir technologijos, ir kokiu mastu šių veiksnių aspektai galėtų tapti trikdantys. Ekstremalesnių įvykių ypatumai galbūt bus įtraukti į būsimą EUDA prognozavimo veiklą.
Dabar svarbu pažymėti, kad dviejų išplėtotų scenarijų naratyvai yra sąmoningai išplėsti iki „galimybių kūgio“ ribų, o įprastinės padėties scenarijus yra „tiesiai per vidurį“. Taip galima nagrinėti kuo įvairesnes pasekmes. Nors teigiamas scenarijus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti pernelyg optimistiškas ir nerealus atsižvelgiant į dabartines tendencijas, jo vertė yra ta, kad jis skaitytojui suteikia galimybę panagrinėti, kaip politika galėtų būti nukreipta šių rezultatų link.
Pagrindiniais veiksniais grindžiama metodika
Pagrindiniais veiksniais grindžiamoje metodikoje pagrindiniai veiksniai naudojami kaip skaidraus, sisteminio ir lengvai išplečiamo proceso pagrindas. Procesas pradedamas atidžiai išnagrinėjant visus nustatytus veiksnius, galinčius turėti įtakos nagrinėjamai sričiai (toliau – įtaką darantys veiksniai). Pokyčiai, kurie greičiausiai gali turėti didelį poveikį, laikomi pagrindiniais veiksniais (toliau – PV). Kiekvieno PV galimi ateities pokyčiai aprašomi išsamiau remiantis literatūros apžvalga, ekspertų apklausomis arba kitais šaltiniais, todėl kiekvienam PV pateikiama keletas prognozių, kuriomis pabrėžiamos skirtingos ateities raidos trajektorijos.
Dažna rezultatų pateikimo forma – morfologinė lentelė, t. y. dvimatė sprendimo matrica, kurioje kiekviena skiltis žymima PV pavadinimu, o prognozės aprašomos po juo, kiekvienai prognozei skiriant po vieną langelį (žr. 3 etapą 2 paveiksle). Tai suteikia galimybę nustatyti ir vizualizuoti, kurie projekcijų deriniai yra struktūriškai suderinami, dera tarpusavyje ir yra nuoseklūs. Taigi scenarijai sudaromi iš vienos prognozės derinių pagal kiekvieną pagrindinį veiksnį. Remiantis šiais duomenimis galima parengti scenarijus (scenarijų projektus), kuriuose aprašoma, kaip skirtingi pokyčiai įvairiose socialinėse srityse gali lemti tikėtiną ateities raidą.
Dėl sisteminio pobūdžio šis procesas gali būti palyginti lengvai atnaujinamas, išplečiamas arba susiaurinamas, pridedant, pritaikant arba pašalinant pagrindinius veiksnius ir (arba) prognozes, todėl, kai atsiranda naujos informacijos, scenarijus galima greitai pritaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir sąlygų. Taikant šią metodinę sistemą taip pat galima įtraukti „mikroscenarijus“, kuriais priartinamos konkrečios temos arba sukuriami konkretūs regioniniai scenarijai, kuriais labai tiksliai nurodomi pokyčiai viename regione arba šalyje (tačiau jie vis tiek atitinka sistemos (arba makro) scenarijus).
2024 m. atnaujinimas
Scenarijai nėra statiški. Jie turi būti stebimi, testuojami nepalankiausiomis sąlygomis ir atnaujinami. Kad scenarijai būtų kuo veiksmingesni, jie turi tapti dalimi nuolatinio proceso, kuriam vykstant jie būtų reguliariai lyginami su naujausiais pokyčiais, aptariami ir pritaikomi, darant naujas išvadas.
Šiame dokumente parodyta, kaip buvo atnaujinti pradiniai bendrieji scenarijai. Šio 2024 m. atnaujinimo tikslais „Future Impacts“ grįžo prie savo pradinių pagrindų, kad įvertintų, kaip pasiteisino prielaidos, ir atliko trumpą literatūros apžvalgą. Tapo akivaizdu, kad nauji pokyčiai, kurie nebuvo visapusiškai atspindėti ankstesniame pagrindinių veiksnių rinkinyje, turi įtakos narkotikų sričiai, be to, išryškėjo keli aspektai. Vienas iš jų susijęs su tuo, kad technologinė raida dirbtinio intelekto srityje sparčiai pasiekia brandą; kitas – su nuolatiniu geopolitiniu nestabilumu, kai pasirodė pirmieji požymiai, kad narkotikai naudojami politinei įtakai daryti. Be to, naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir sintetinių narkotikų atsiradimas, kuris, kaip tikimasi, labai paspartės ir padidės ES ir už jos ribų, būdingas visiems trims scenarijams, o jų paplitimą lemia kitų pagrindinių veiksnių raida.
EUDA ateityje ir toliau plėtos šiuos scenarijus.
Nuorodos
EUDA (Europos Sąjungos narkotikų agentūra) (2022 m.), Narkotikų srities prognozavimo priemonių rinkinys.
EUDA (2023 m.), Narkotikų stebėsenos ateitis Europoje iki 2030 m.: ataskaita, kurioje apibendrinami EMCDDA ateičių tyrimo rezultatai ir įgyta patirtis.
EUDA (2024 m.), Narkotikų vartojimo padėties Europoje 2024 m. svarbiausi pokyčiai (2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita).
„Future Impacts“ (2022 m.), 3 Scenarios, 3 Alternative Addiction Futures for 2040. Presentation for the EMCDDA Scenario Engagement Workshop at LxAddictions22.
JRC (Jungtinis tyrimų centras) (2023 m.), Reference foresight scenarios: scenarios on the global standing of the EU in 2040.
EAA (Europos aplinkos agentūra) (2020 m.), Population trends 1950 – 2100: globally and within Europe.
EAA (2021 m.), Trends and projections in Europe 2021.
TMO (Tarptautinė migracijos organizacija) (2020 m.), The future of migration to Europe.
Kosow, H. and Gaßner R. (2008), Methods of future and scenario analysis: overview, assessment, and selection criteria.
Oxfam (2020), Global megatrends: mapping the forces that affect us all. Oxfam International Discussion Papers.
Pastabos
(1) Žr., pavyzdžiui, Europos Komisijos jungtinio tyrimų centro (JRC, 2023 m.) paskelbtus 2040 m. orientacinius scenarijus, EAA tvarios Europos 2050 m. projekto scenarijus (EAA, 2021 m.), EUAA naudotus scenarijus 2023 m. ataskaitoje dėl tarptautinės apsaugos ateities Europoje (EUAA, 2023a) arba EUROFOUND parengtą įvairių galimų socialinių ir ekonominių teisingos pertvarkos rezultatų apžvalgą pagal keturis scenarijus (EUROFOUND, 2023 m.).
(2) 2024 m. liepos 2 d. EMCDDA oficialiai tapo Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) su platesniais įgaliojimais. Nors 2018–2024 m. prognozavimo veiklą vykdė EMCDDA, šiame dokumente agentūrą vadiname jos naujuoju pavadinimu – EUDA.
(3) Didžiosios tendencijos – tai dabar matomi ilgalaikiai pokyčių veiksniai, turintys didelį poveikį visiems gyvenimo aspektams visame pasaulyje ir turėsiantys tokį poveikį ateinančius kelis dešimtmečius.
(4) Tai buvo neseniai atlikti ES prognozių tyrimai, kurie apėmė tą patį laikotarpį (iki 2040 m.), taip pat darbai, kuriuose aptarti pokyčiai narkotikų srityje.
(5) Nors įvairūs scenarijų metodikos metodai turi jiems būdingų pranašumų ir trūkumų (žr., pavyzdžiui, Curry ir Schultz, 2009), modulinis arba morfologinis scenarijų rengimo būdas (t. y. pagrindiniais veiksniais grindžiama metodika) geriausiai atitinka šio projekto poreikius. Metodiką iš pradžių parengė ES ir Jungtinio tyrimų centro grupė. Yra įvairių jos variantų. Daugiau informacijos apie šį metodą žr. Kosow and Gaßner (2008).
(6) Dalyviai buvo iš įvairių regionų (ne tik Europos) ir buvo įvairių sričių specialistai. Tarp jų buvo mokslo ir medicinos bendruomenių bei atitinkamų nacionalinių institutų ir ES institucijų atstovų.
Dėkojame
„Future Impacts“ už jų paramą vykdant EUA prognozavimo veiksmus, įskaitant scenarijų ir susijusių priemonių rinkinio rengimą.
Apie „Future Impacts“
„Future Impacts“ planuoja ir įgyvendina ateities prognozavimo procesus, padedančius organizacijoms ir įmonėms rasti atsakymus į klausimus apie ateitį. Vykdome prognozavimo projektus, siekdami nustatyti į ateitį orientuotų veiksmų galimybes. Tam, be kitų metodų, naudojame arba deriname tendencijų analizes, scenarijus ir „Delphi“ apklausas. Be individualių prognozavimo žaidimų kūrimo ir įgyvendinimo, daug dėmesio skiriame prognozavimo gebėjimų plėtrai. Padedame savo klientams plėsti prognozavimo gebėjimus ir įgūdžius rengdami mokymus, priemonių rinkinius ir konsultacijas.
