Baigdamas savo 10 metų kadenciją Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA) vykdomojo direktoriaus pareigose, norėčiau pasidalinti asmeninėmis mintimis apie šį gilių pokyčių dešimtmetį. Šį laikotarpį formavo krizės ir neapibrėžtumas: dideli teroristiniai išpuoliai Europoje, migrantų krizė, nestabilumas kaimyniniuose regionuose, „Brexit’as“, COVID-19 pandemija, o pastaruoju metu – karas Ukrainoje ir kitos naujos geopolitinės įtampos. Kiekvienas iš šių įvykių turi įtakos visuomenės sveikatai, saugumui ir socialinei sanglaudai. Šiame fone narkomanijos raida Europoje buvo tokio tempo ir masto, kokio per 35 metus dirbdamas šioje srityje nebuvau matęs.
Labai svarbių pokyčių dešimtmetis
2016 m. man pradėjus eiti šias pareigas, pagrindinis probleminis narkotikas vis dar buvo heroinas, bet kiekvieną savaitę aptikdavome maždaug po dvi naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Jau tada naujovės sintetinės chemijos srityje spartėjo, tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Per pastaruosius 27 metus Europos Sąjungos ankstyvojo perspėjimo apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas sistemoje nustatyta daugiau kaip 1 000 medžiagų, apie kurias anksčiau nežinota, ir visoje Europos Sąjungoje į rinką kasmet vėl patenka apie 400–450 medžiagų. Iš to matyti, kad neteisėtų narkotikų rinka itin dinamiška ir kad tai, ką turime stebėti, vis sudėtingėja.
Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas buvo eksponentinis kokaino gamybos ir neteisėtos prekybos juo išaugimas. Ši tendencija, pastebėta apytikriai tada, kai Kolumbijoje vyko taikos derybos, ir tapo precedento neturinčiu reiškiniu. Niekada kokainas Europoje nebuvo lengviau prieinamas, įperkamesnis ir stipresnis nei dabar. Krovinių konteineriais vežami rekordiniai jo kiekiai iš esmės pakeitė muitinės, teisėsaugos ir teisminių institucijų veiklos sąlygas. Tuo pačiu metu ES išaugo sintetinių narkotikų (amfetaminų, metamfetaminų, ekstazio) gamyba, jai naudojant tarptautiniu mastu įgyjamus cheminius pirmtakus ir nusikaltėliams kuriant vis sudėtingesnę logistikos infrastruktūrą.
Galimybė labai lengvai gauti narkotikų turėjo įtakos tam, kaip iš esmės keitėsi vartojimo modeliai. Kombinuotas narkotikų vartojimas tapo norma ir vis sunkiau įžvelgti ribą tarp neteisėtų narkotikų, jokiai pavojingumo klasei nepriskirtų medžiagų ir netinkamai vartojamų vaistų. Įvairias medžiagas dabar vartoja daugelis – ne tik pasilinksminimo tikslais, bet ir siekdami įveikti stresą, nerimą arba įtampą dėl darbo rezultatų, ir tai atspindi platesnę psichikos sveikatos krizę, ypač paveikusią jaunimą ir dar labiau paaštrėjusią COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Ne visos šios medžiagos yra narkotikai ir ne visos jos vienodai pavojingos, o tai reiškia, kad turime keisti požiūrį: negalime visų šių asmenų laikyti nusikaltėliais arba narkomanais, todėl mums reikia naujo modelio, kad būtų galima geriau atsižvelgti į šią vis sudėtingesnę situaciją.
Organizuoto nusikalstamumo raida
Šis dešimtmetis taip pat atskleidė, kokiu mastu prisitaikė, išsiplėtė ir buvo diversifikuotas organizuotas nusikalstamumas. Europai daugiausia dėmesio skiriant kovai su terorizmu, nusikaltėlių tinklai stiprino savo įtaką. Kaip minėjome ankstesnėse ES narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitose, bent 30 proc. organizuoto nusikalstamumo pajamų Europoje jau buvo gaunama iš prekybos narkotikais. Tačiau pasikeitė šių organizacijų veiklos mastas, sudėtingumas ir geografinė aprėptis.
Nusikalstamos grupės savo veiklą globalizavo ir dabar vienu metu veikia kilmės regionuose, ES valstybėse narėse ir narkotikus gaminančiose šalyse. Plūstelėjęs kokainas sustiprino konkurenciją, dėl to išaugo su narkotikų rinka susijęs smurtas, išsiplėtė nusikalstamų grupuočių pajėgumai. Ryški tendencija yra nusikaltimo kaip paslaugos atsiradimas; specializuoti tinklai teikia įvairiausias paslaugas – nuo pramoninio masto laboratorijų statybos iki cheminių medžiagų pirkimo, logistikos ir užsakomojo smurto. Pastaraisiais metais atlikti dideli tyrimai atskleidė precedento neturintį įvairiuose žemynuose veikiančių grupių veiklos koordinavimo lygį.
Europoje labai padaugėjo atvejų, kai aptinkamos sintetinių narkotikų laboratorijos, taip pat pramoninio masto gamybos įrenginiai. Kai kuriais atvejais esama požymių, kad teikiama išorės techninė pagalba arba turima tarptautinių ryšių. Jauni asmenys verbuojami socialiniuose tinkluose ir vežami į kitas šalis vykdyti smurtinių veiksmų. Šie pokyčiai išryškina šių tinklų gebėjimą prisitaikyti ir nuožmumą.
Sudėtingesnė tarptautinė aplinka
Keičiasi ir tarptautinė aplinka. Nors pagrindinės kokaino gamybos šalys tebėra Kolumbija, Peru ir Bolivija, nusikalstamos veiklos perkėlimas daro didelį poveikį kaimyninėms šalims, įskaitant Ekvadorą. Dėl sunkiai kontroliuojamų sienų ir įsitvirtinusių neteisėtos prekybos koridorių atsirado naujų pažeidžiamumo veiksnių.
Su amfetamino ir metamfetamino gamyba ir prekyba susijusi padėtis sparčiai keičiasi ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje, ir tai vyksta tiek kaip struktūrinių pokyčių konkrečiose šalyse ar regionuose rezultatas, tiek kaip jų priežastis. Pavyzdžiui, Sirijoje žlugus B. al-Assado režimui sužinota, kad aukščiausio lygio nacionalinės institucijos buvo labai įsitraukusios į amfetamino, vadinamo kaptagonu, gamybą ir prekybą juo.
Kitas pavyzdys, kaip vietos sprendimai turi pasaulinio masto poveikį, yra Talibano režimo Afganistane nustatytas opiumo gamybos draudimas ir galimas šio draudimo poveikis Europos heroino ir sintetinių opioidų rinkai. Manoma, kad opiumo draudimo veiksmingumas Europoje gali turėti domino efektą – sukelti heroino trūkumą, o tai galėtų paskatinti pereiti prie sintetinių opioidų, t. y. naujos medžiagų grupės, dėl kurios pastarąjį dešimtmetį JAV kasmet perdozavę miršta daugiau nei 100 000 asmenų.
Taigi, struktūrizuotas tarptautinis bendradarbiavimas išlieka būtinas tiek politiniu, tiek operatyviniu lygmeniu. Per pastaruosius 10 metų ES pradėjo labiau bendradarbiauti su kitais pasaulio regionais, pavyzdžiui, Lotynų Amerika ir Karibais, Vakarų Balkanais ir Vidurine Azija.
Politinis dialogas su pagrindinėmis šalimis partnerėmis, visų pirma cheminių pirmtakų ir sintetinių narkotikų tendencijų klausimais, sustiprėjo ir taps vis svarbesnis sprendžiant jungtinės ir sparčiai besivystančios pasaulinės rinkos problemą. Be to, išplėstas operatyvinis bendradarbiavimas pagal konkrečias programas, pavyzdžiui, EU-ACT arba „El PAcCTO“, taip pat ES agentūrų ir šalių partnerių, Europos ir nacionalinių policijos pajėgų bei muitinių bendradarbiavimas.
Kintantys žalos sveikatai ir socialinės žalos modeliai
Kintanti narkotikų panorama persipina su platesniu socialiniu pažeidžiamumu. Europai, ypač jos jaunimui, kyla neatidėliotinai spręstinų psichikos sveikatos problemų. Dar iki COVID-19 pandemijos buvo akivaizdu, kad psichologinė įtampa didėja; dėl pandemijos ir vėlesnių švietimo bei socialinio gyvenimo sutrikimų šios problemos dar labiau paaštrėjo. Tokiomis aplinkybėmis narkotikų vartojimas dažnai tampa įveikos mechanizmu.
Itin didelį susirūpinimą kelia priklausomybė nuo kokaino. Iš įrodymų matyti, kad nuo momento, kai narkotikai vartojami pirmą kartą, iki momento, kai pirmą kartą paprašoma padėti pasveikti, užtrunkama 12–13 metų. Kokaino prieinamumas Europoje labai išaugo prieš septynerius ar aštuonerius metus, todėl turime rengtis tam, kad labai išaugs gydymo poreikis. Tačiau Europoje vis dar trūksta labai veiksmingų priklausomybės nuo kokaino ir stimuliantų gydymo protokolų, nepakanka specializuotų paslaugų. Jau dabar būtina skubiai investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas ir paslaugų teikimo pajėgumus, ir būtent šioje srityje ES gali turėti svarbų poveikį.
Tačiau opioidai ir sintetiniai opioidai tebekelia didelę grėsmę. Nors apskritai gana greitai imamės spręsti problemas, tarp šalių ir regionų, taip pat tarp ES ir kai kurių jos kaimynių, pavyzdžiui, Vakarų Balkanų šalių, esama didelių skirtumų.
Pagrindinės sritys, kurias reikia tobulinti, yra šios: reikia patvirtinti ir įdiegti gydymo kokybės standartus, rengti labiau įrodymais pagrįstas prevencijos programas, skirtas asmenims ir jų bendruomenėms, taip pat rengti ir plėsti žalos mažinimo programas, geriau pritaikytas prie dabartinių ir būsimų rizikos veiksnių ir žalos.
Pavyzdžiui, iš 27 ES valstybių narių aštuonios dar nesiėmė jokių priemonių dėl naloksono skyrimo opioidų perdozavimo atvejais. Dabar, kai žinome apie opioidų sukeliamų mirčių epidemiją Šiaurės Amerikoje, išreikšti susirūpinimą yra visiškai pagrįsta, tačiau siekiant užtikrinti ES pasirengimą, labai svarbu priimti teisingus sprendimus, numatant galimą protrūkį ES.
Supratus, kad žalos mažinimas gali būti vienas pagrindinių principų, ir šį principą įtraukus į šiuolaikinę ir subalansuotą narkotikų politiką, per pastaruosius 30–40 metų ES padaryta didžiulė pažanga. Rengiant intervencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti narkotikų vartojimo riziką ir žalingus padarinius, išgelbėta ne viena gyvybė ir pasiūlytos geresnės gyvenimo sąlygos asmenims, kuriems intervencinės priemonės ir buvo skirtos. Jeigu ES nori būti pasirengusi įveikti naujus iššūkius, bus labai svarbu į pokalbį įtraukti narkotikus vartojančius asmenis ir jų šeimas.
Europa prarado kontrolę?
Didėjant neteisėtos prekybos mastui ir augant organizuotam nusikalstamumui natūraliai kyla klausimas, ar Europa nepraranda kontrolės. Mano atsakymas aiškus: Europa mūšio nepralaimėjo. Tačiau šis iššūkis yra sunkiai įveikiamas, tad būtina imtis bendrų veiksmų.
Šiemet įveiktas svarbus etapas: patvirtintas naujas ES kovos su prekyba narkotikais veiksmų planas ir atnaujinta ES kovos su narkotikais strategija. Šiais dokumentais nustatytos konkrečios ir suderintos priemonės, parengtos kartu su valstybėmis narėmis ir papildytos griežtu stebėjimu. Pasitelkiant Europos uostų aljansą Europos uostuose stiprinamas saugumas ir koordinavimas. Stiprinamas teisminis atsakas, be kita ko, – Prancūzijoje ir Belgijoje steigiant specializuotus teismus.
Vis dėlto turime pripažinti, kad valstybių pajėgumai yra išsekę. Vienai po kitos kilus krizėms valstybių biudžetai sumažėjo, o nusikaltėlių tinklai tapo stipresni, turtingesni ir labiau tarpusavyje susiję. Norint išspręsti šią problemą, reikės ilgalaikių investicijų ne tik į teisėsaugos, muitinių ir teisingumo sritis, bet ir į prevenciją, gydymą, socialinę paramą bei bendruomenių plėtrą.
Atsparumo didinimas ir bendradarbiavimo stiprinimas
Korupcija ir toliau nuolat kelia grėsmę. Nusikalstamos organizacijos greitai prisitaiko – uostams griežtinant patekimo kontrolės sistemas, jos dėmesį sutelkia į kitas svarbias funkcijas, pavyzdžiui, į logistikos planuotojus. Kai kuriose šalyse teisingumo ir kalėjimų sistemos darbuotojai sulaukė grasinimų. Italijos patirtis rodo, kad stiprus teisminių institucijų nepriklausomumas ir specializuotos kovos su mafija struktūros yra būtinos siekiant susigrąžinti teritoriją ir atkurti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis.
Taip pat turime pripažinti, kad daugelyje Europos miestų yra rajonų, kuriuose jau dešimtmečius kyla su narkotikais susijusių problemų. Pastaruoju metu padidėjęs smurtas dažnai atspindi gilesnį socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą. Mūsų ilgalaikės strategijos dalis turi būti bendruomenės atsparumo didinimas, gyvenimo sąlygų gerinimas ir galimybių suteikimas jaunimui.
Žvelgiant į ateitį
„Brexit’as“ sutrikdė įprastą mokslinį ir operatyvinį bendradarbiavimą, tačiau džiaugiuosi, kad jau baigėme rengti naujo dvišalio bendradarbiavimo susitarimo su Jungtine Karalyste turinį. Jį oficialiai patvirtinus, bus atkurtas struktūrinis bendradarbiavimas tokiose svarbiose srityse, kaip ankstyvasis perspėjimas, nauji narkotikai, įvairi žala ir bendruomeninės intervencijos, ir tai svarbus žingsnis abiem šalims.
Baigdamas savo kadenciją esu labai dėkingas kolegoms ir partneriams visoje Europoje ir už jos ribų už jų atsidavimą. Esu įsitikinęs, kad Europa turi priemonių, žinių ir partnerių, reikalingų ateities iššūkiams įveikti. Šiuolaikinio narkotikų vartojimo reiškinio keliama grėsmė yra daugialypė – ji susijusi su nusikalstamumu, socialiniais klausimais ir visuomenės sveikata. Norint ją pašalinti, reikia vienybės, realizmo ir ryžto, taip pat gebėjimo diegti naujoves ir prisitaikyti.
Tačiau sėkmę mums užtikrins ne tik ištekliai, priemonės ir finansavimas. Tai bus mūsų įsipareigojimas laikytis savo vertybių, laikytis visuomenės modelio, grindžiamo demokratija ir visų pagrindinių teisių, be kita ko, ir narkotines medžiagas vartojančių asmenų, gerbimu. Modelio, kurį įgyvendinant svarbiausia yra žmonės, modelio, kuriuo siekiama užtikrinti visų gerovę ir skatinamas dialogas, pagarba bei skirtumų vertės suvokimas.
Būtent tai ši mūsų Europos agentūra nuo pat jos, tuo metu Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, įsteigimo 1993 m. vasario mėn. daro teikdama duomenis, informaciją ir analizes, kad būtų galima tvirtinti politikos priemones, labiau pagrįstas mokslu, pilietinės visuomenės dalyvavimu ir priklausomybę patyrusių asmenų balsais.
Moksliniais įrodymais pagrįsto politikos formavimo skatinimas ir rėmimas – tai nuolatinė kova su pasipriešinimu pokyčiams, neišmanymu ir nesąžiningumu, nuvertinta tiesa ir melagingomis naujienomis. Didelis Europos Sąjungos nuopelnas yra tai, kad ji įsteigė nuo 2024 m. jau veikiančią Europos Sąjungos narkotikų agentūrą ir suteikė jai naujus bei platesnius įgaliojimus.
Man teko garbė ir didžiulis malonumas eiti agentūros vykdomojo direktoriaus pareigas ir prisidėti prie teisingesnės ir veiksmingesnės Europos kūrimo jos piliečių, sprendimus priimančių asmenų, narkotikus vartojančių asmenų ir jų šeimų labui.
Palieku šias pareigas tvirtai tikėdamas, kad EUDA yra pasirengusi vykdyti savo naują misiją, ir tikiu, kad mane pakeisianti Dr. Lorraine Nolan sėkmingai vadovaus agentūrai įveikiant naujus iššūkius ir siekiant tolesnės plėtros. Kaip asmuo ir toliau remsiu pastangas kurti saugesnę, sveikesnę ir atsparesnę Europą, ir nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie per pastarąjį dešimtmetį prisidėjo prie šios bendros misijos.
