Kokainas. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Po kanapių kokainas yra antras dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas narkotikas, nors jo vartojimo paplitimo lygis ir vartojimo ypatumai kiekvienoje šalyje labai skiriasi. Šiame puslapyje pateikta naujausia kokaino vartojimo padėties Europoje, įskaitant vartojimo paplitimą, gydymo poreikį, konfiskavimo atvejus, kainą ir grynumą, žalą ir kitus aspektus, analizė.

Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.

Precedento neturintis kokaino prieinamumas didina žalą sveikatai ir visuomenei

Po kanapių kokainas yra antras dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas narkotikas. Nors kokaino vartojimo paplitimo lygis ir vartojimo ypatumai įvairiose šalyse labai skiriasi (žr. Kokaino vartojimo paplitimas ir ypatumai), šis narkotikas tampa vis labiau prieinamas. Taip pat didėja susirūpinimas, kad su šiuo narkotiku susijusios sveikatos priežiūros ir socialinės išlaidos smarkiai auga. 

Paprastai Europoje galima įsigyti dviejų pavidalų kokaino. Dažniausiai pasitaiko kokaino milteliai (druskos pavidalo) ir rečiau – krekas (rūkomosios laisvos bazės pavidalu). Kokainas gaminamas iš Pietų Amerikoje auginamų kokainmedžių. Jis į Europą patenka įvairiais keliais, bet per Europos jūrų uostus įvairiarūšiuose komercinės laivybos konteineriuose neteisėtai įvežami dideli kokaino kiekiai lemia didelį šio narkotiko prieinamumą. Šalyse, kuriose yra dideli konteinerių uostai, kuriais naudojasi kokaino prekeiviai, užregistruota daug su narkotikais susijusių nusikaltimų, įskaitant tiekimo grandinės darbuotojų korupciją, bauginimą ir smurtą. Kai kuriose šalyse konkurencija kokaino rinkoje tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos lygmeniu, šiuo metu yra svarbus su narkotikais siejamo nusikalstamumo veiksnys, įskaitant gaujų vykdomą prievartą ir žmogžudystes. Tuo pačiu metu kokaino, o ypač kreko, vartojimas, atrodo, tampa vis dažnesnis, ypač tarp kai kurių marginalizuotų bendruomenių. Apskritai dėl didėjančio kokaino prieinamumo ir vartojimo Europoje visuomenė patiria daugiau išlaidų tiek dėl jo poveikio visuomenės sveikatai, tiek dėl nusikalstamumo ir smurto, susijusio su kokaino rinka.

Neteisėtos prekybos tinklai naudoja įvairius metodus kokaino pasiūlai Europoje padidinti.

2023 m. jau septintus metus iš eilės ES valstybės narės pranešė apie konfiskuotą rekordinį – 419 tonų – kokaino kiekį. Belgija, Ispanija ir Nyderlandai ir toliau yra šalys, kuriose užregistruojama daugiausia konfiskavimo atvejų, o tai rodo, kad per šias šalis įvežama daug į Europą gabenamos kokaino kontrabandos. Pastebėta, kad padaugėjo mažesnių krovinių konfiskavimo atvejų, o tai greičiausiai rodo pasikeitusią neteisėtos prekybos taktiką. 2024 m. Ispanija pranešė apie didžiausią kada nors konfiskuotą kokaino kiekį (13 tonų) vienoje siuntoje, paslėptą bananuose iš Ekvadoro Gvajakilio uosto. Pastaraisiais metais, regis, kitos šalys taip pat tapo svarbesnėmis kokaino įvežimo į Europą vietomis. Tarp jų – Portugalija, kurioje nuo 2021 m. konfiskuojami vis didesni kiekiai, o 2023 m. pranešta apie beveik 22 tonas konfiskuoto kokaino. 2023 m. Vokietijoje konfiskuota 43 tonos kokaino, o taip metais Hamburgo uoste buvo konfiskuotos didelės siuntos, kurių bendras svoris siekė 25 tonas, tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m. ( 3.1 pav.).

Pastaba. Konfiskavo Badeno-Viurtembergo žemės valstybinė kriminalinė policija.

Neteisėta prekyba narkotikais yra labai dinamiška ir greitai prisitaiko prie geopolitinių įvykių, regioninių konfliktų ir prekybos kelių pokyčių. Todėl manoma, kad dėl įvykių Kolumbijoje, Brazilijoje ir Ekvadore padidėjo į Europos Sąjungą organizuotų nusikalstamų grupių kontrabanda įvežamo kokaino kiekis (išsamią analizę žr. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Kokainas). 2023 m. Kolumbijoje dėl įvairių saugumo ir ekonominių problemų padidėjo kokaino auginimas ir gamyba. Kad nebūtų susekti, nusikaltėliai dabar ne tik naudojasi komerciniais konteineriais, bet ir kartu taiko įvairius kitus metodus (žr. 3.2 pav.). Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjį Airija iš krovininio laivo prie pietinės pakrantės konfiskavo 2,25 tonos kokaino.

Kadangi pagrindinėse žinomose narkotikų įvežimo vietose vykdoma daugiau kontrabandos sulaikymo operacijų, kokaino prekeiviai taip pat pradėjo veikti mažesniuose kitų ES valstybių narių ir kaimyninių šalių uostuose, kuriuose gali būti palankesnės sąlygos užsiimti narkotikų kontrabanda. Pavyzdžiui, 2024 m. balandžio mėn. vienos iš didžiausių kada nors Švedijoje vykdytos narkotikų konfiskavimo operacijos metu mažame Nineshamno uoste, į pietus nuo Stokholmo, buvo konfiskuota apie 1,4 tonos kokaino.

Gerai žinoma, kad kokaino produktai neteisėtai perdirbami keliose ES valstybėse narėse, o kasmet pranešame apie daugybę išardytų kokaino laboratorijų. Perdirbant kokainą Europoje dažnai naudojamas kokaino, kuris buvo įmaišytas į kitas medžiagas (pvz., cheminėmis priemonėmis paslėptas plastikuose), antrinis ekstrahavimas, todėl jį aptikti komercinėse siuntose sudėtinga. Dideli kokaino bazės ir kokainmedžio pastos kiekiai kontrabanda įvežami į Europą, siekiant perdirbti į hidrochloridą. Kasmet aptinkama gana didelių kokaino perdirbimo įrenginių. Pavyzdžiui, 2023–2024 m. Portugalijoje sunaikintos 6 kokaino perdirbimo laboratorijos, kuriose konfiskuota kokaino pastos ir kokaino hidrochlorido.

Kokaino poveikis visuomenės sveikatai tampa vis akivaizdesnis

Dėl įvairių praktinių ir metodinių priežasčių su kokainu susijusias sveikatos problemas gali būti sunku stebėti, tačiau daugėja ženklų, kad didelis šio narkotiko prieinamumas vis labiau neigiamai atsiliepia Europos visuomenės sveikatai. Kokainas yra antras pagal dažnumą narkotikas tarp pirmą kartą priklausomybę nuo narkotikų vartojimo gydytis pradedančių asmenų ir dabar dažniausiai nurodoma medžiaga, dėl kurios ūminio toksinio poveikio narkotikų vartotojai kreipėsi į kontrolinių ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Europos narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos – nors jų pateikiami duomenys nėra reprezentatyvūs nacionaliniu lygmeniu – nurodė, kad kokainas buvo antra pagal paplitimą medžiaga, kurios sudėtį jos tikrino 2024 m. pirmąjį pusmetį. Iš turimų 2023 m. duomenų matyti, kad kokainas buvo susijęs su maždaug ketvirtadaliu mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų. Kadangi dėl kokaino vartojimo gali paūmėti širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, jo bendras poveikis mirtingumui Europoje greičiausiai yra nepakankamai įvertintas.

Remiantis 2023 m. ir 2024 m. duomenimis, kokaino likučių kiekis komunalinėse nuotekose padidėjo daugiau kaip pusėje miestų. Ši ir kita informacija leidžia manyti, kad didėjant kokaino prieinamumui, kinta ir jo geografinis bei socialinis paplitimas. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose šalyse kokainą vartoja labiau marginalizuotos grupės. Ir kokaino rūkymas, ir švirkštimasis yra susiję su didesnėmis sveikatos problemomis, todėl nerimą kelia tai, kad vis daugiau šalių praneša apie kokaino švirkštimąsi ir kreko vartojimą. Tokie stimuliantai kaip kokainas dažniau nei kiti narkotikai vartojami švirkščiant ir buvo siejami su pastarąjį dešimtmetį 7 Europos miestuose įvykusiais lokalizuotais ŽIV protrūkiais tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (žr. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje. Dabartinė padėtis).

Kokaino vartojimas siejamas su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai, kurios gali pasireikšti nerimu, psichoze, tachikardija, hipertenzija, aritmija, krūtinės skausmu ir insultu. Kai yra vartojamas intensyviai, didelėmis dozėmis ar ilgą laiką, kokainas sukelia daugelį lėtinių sveikatos sutrikimų, kurie, be priklausomybės, gali padidinti širdies vainikinių arterijų ligų, kardiomiopatijos ir insulto riziką. Kokainas ir sintetiniai stimuliantai gali sukelti arba pagreitinti psichozės būsenas, pvz., stimuliantų sukeliamą psichozę. Spręsti narkotikus vartojančių asmenų sergamumo gretutinėmis psichikos ligomis problemą tebėra sudėtinga, nes dažnai trūksta kompleksinio gydymo ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų. Reguliarus ir probleminis kokaino vartojimas taip pat siejamas su didesne mirtingumo dėl savižudybės, atsitiktinio sužalojimo, nužudymo ir AIDS rizika. Kokainas ir alkoholis dažnai vartojami kartu, o šių dviejų medžiagų buvimas organizme yra susijęs su didesne rizika sveikatai.

Gydyti žmones, turinčius su kokaino vartojimu susijusių problemų, yra sudėtinga, nesvarbu, ar tai yra labiau socialiai integruoti asmenys, kurie retkarčiais ar epizodiškai vartoja kokaino miltelius, ar labiau marginalizuotų grupių atstovai, kurie švirkščiasi narkotiką arba rūko kreką. Stimuliantai, pavyzdžiui, kokainas sukelia daugelį lėtinių sveikatos sutrikimų, kai yra vartojami intensyviai, ilgą laiką ar didelėmis dozėmis. Ūminių sutrikimų taip pat gali patirti asmenys, kurie stimuliantus vartoja norėdami išbandyti, tačiau tikėtina, kad stimuliantus vartojant retai ir mažomis dozėmis, sutrikimai bus retesni.

Nors vis geriau suprantame, kaip veiksmingai gydyti priklausomybę nuo stimuliantų vartojimo, mūsų žinios tebėra palyginti negausios. Iš šiuo metu turimų duomenų matyti, kad yra taikomos psichosocialinės intervencinės priemonės, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją ir nenumatytų atvejų valdymą. Šiuo metu nepakanka įrodymų, kuriais būtų galima tvirtai pagrįsti farmakologinio gydymo taikymą, nors jau kuriami tam tikri nauji galimai naudingi gydymo vaistais metodai. Gydyti labiau marginalizuotų grupių atstovus, turinčius kokaino vartojimo problemų, gali būti ypač sudėtinga, nes jie gali turėti ir kitų narkotikų, įskaitant opioidus ar alkoholį, vartojimo problemų, be to, jas gali paaštrinti socialinis ir ekonominis nepriteklius, įskaitant nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą. Tikėtina, kad esamos švirkščiamojo kokaino vartojimo ir kreko rūkymo žalos mažinimo priemonės, kurios didele dalimi iš pradžių buvo sukurtos kaip priemonės opioidų vartojimo problemoms spręsti, bus tinkamos tam tikrais būdais vartojamų narkotikų daromai žalai mažinti. Visgi reikia daugiau visapusiškų intervencinių priemonių ir didesnių investicijų, kad paslaugos atitiktų kai kuriose šalyse šioje srityje augančius poreikius.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Kokaino vartojimo paplitimas ir ypatumai

• Apklausos rodo, kad Europos Sąjungoje per pastaruosius vienerius metus kokaino vartojo beveik 2,7 mln. 15–34 metų asmenų (2,7 proc. šios amžiaus grupės asmenų) (žr. 3.3 pav.). Iš 15 Europos šalių, kurios rengia apklausas nuo 2022 m. ir kurios nurodė pasikliautinuosius intervalus, 6 šalyse nustatyti didesni įverčiai, palyginti su anksčiau surengta panašia apklausa, 8 šalyse tendencija iš esmės nepasikeitė.

• 2024 m. ESPAD mokyklose tyrime maždaug 13 proc. 15–16 metų ESPAD respondentų kokainą įvertino kaip lengvai gaunamą Europos Sąjungoje. Vidutiniškai 2 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokaino, o mažiau nei 1 proc. teigė pirmą kartą kokaino pavartoję būdami 13 metų ar jaunesni.
• 2024 m. ir 2023 m. duomenimis, kokaino likučių padaugėjo 39 iš 72 miestų komunalinėse nuotekose, 17 miestų nenustatyta jokių pokyčių, o 16 miestų jų kiekis sumažėjo (žr. 3.4 pav.).

• Per 2024 m. atliktą Europos internetinę apklausą apie narkotikų vartojimą, kuri yra nereprezentatyvi narkotikus vartojančių asmenų apklausa, 29 proc. Europos Sąjungoje arba Norvegijoje gyvenančių respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję kokaino miltelių, kreko arba abiejų šių medžiagų. Kombinuotas narkotikų vartojimas buvo įprastas tarp kokaino miltelius vartojančių asmenų – tik 4 proc. nurodė, kad per paskutinį vartojimo epizodą kokaino miltelių nevartojo kartu su jokiomis kitomis medžiagomis, įskaitant tabaką ir alkoholį. Tai buvo didžiausias nurodytas kombinuoto narkotikų vartojimo rodiklis iš visų narkotikų. Dalyviai teigė kokaino miltelius dažniausiai vartoję klube ar bare (68 proc.), muzikos festivalyje ar vakarėlyje (62 proc.) arba namuose (64 proc.). Kalbant apie kreko vartojimą, dažniausiai nurodoma vieta buvo namai (86 proc.).
• 2023 m. ESCAPE tinklui ištyrus 3 276 panaudotus švirkštus 19-oje miestų 13-oje ES valstybių narių ir Norvegijoje, 6-se iš 19-os miestų kokaino rasta daugiau nei 50 proc. švirkštų (Dubline – 90 proc., Barselonoje – 89 proc., Salonikuose – 73 proc., Rygoje – 64 proc., Kelne – 62 proc., Madride – 56 proc.).

Gydytis nuo priklausomybės nuo kokaino vartojimo pradedantys asmenys

• Kokainas buvo antras pagal dažnumą narkotikas, kurį kaip probleminį nurodė asmenys, pirmą kartą gyvenime pradedantys specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą, – jį nurodė apytikriai 35 000 narkotikų vartotojų arba 24 proc. visų pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų (žr. 3.5 pav.).
• 2018–2023 m. pirmą kartą gydytis dėl su kokaino vartojimu susijusių problemų pradėjusių asmenų skaičius išaugo 31 proc.
• Naujausi Europos duomenys atskleidžia, kad nuo tada, kai kokaino pavartojama pirmą kartą (amžiaus vidurkis – 22 metai), iki pirmo karto, kai pradedamas gydymas dėl su kokaino vartojimu susijusių problemų (amžiaus vidurkis – 35 metai) praeina 13 metų. Kokaino miltelius vartojančių asmenų atveju šis laikotarpis yra 14 metų (3.5 pav.).
• Daugiau kaip 80 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų, kurie nurodė kokainą kaip pagrindinį probleminį narkotiką, nurodė kokaino miltelius kaip pagrindinę vartojamo narkotiko formą. 2023 m. dauguma (84 proc.) besigydančių asmenų buvo vyrai, ketvirtadalis nurodė pastarąjį mėnesį kasdien vartoję kokainą, o keturi penktadaliai šį narkotiką daugiausia uostė.
• Remiantis 24 šalių pateiktais ankstesnio laikotarpio duomenimis, 2023 m. švirkštimąsi kaip pagrindinį vartojimo būdą nurodė mažiau nei 1,5 proc. pirmą kartą gydytis nuo priklausomybės nuo kokaino vartojimo pradedančių asmenų.

Krekas

• 2023 m. vos penkiose ES valstybėse narėse užregistruota 80 proc. iš apytikriai 9 900 priklausomybės nuo kreko vartojimo gydymą pradedančių asmenų (2022 m. – 8 100), iš kurių 3 700 buvo pirmą kartą gydytis pradedantys asmenys (3.5 pav.). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galbūt ne visose šalyse terminas „krekas“ vartojamas nuosekliai.
• Pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas yra krekas, skaičius padidėjo maždaug 35 proc. – nuo 2 700 asmenų 2018 m. iki 3 700 asmenų 2023 m.
• Daugiau kaip penktadalis priklausomybės nuo kreko vartojimo gydymą pradedančių asmenų yra moterys (2023 m. – 22 proc.), 95 proc. nurodo, kad pagrindinis vartojimo būdas yra rūkymas, o 42 proc. teigia vartoję narkotiką kasdien per paskutinį mėnesį prieš pradedant gydymą.
• 2023 m. aštuonių ES šalių dešimties miestų narkotikų vartojimo patalpų paslaugų teikėjai nurodė, kad jose besilankantys asmenys vartoja kreką vieną arba kartu su heroinu. Daugiau kaip trimis ketvirtadaliais (79 proc.) vartojimo atvejų krekas buvo rūkomas. Vienas krekas buvo švirkščiamas 21 proc. vartojimo atvejų, o kartu su heroinu – 47 proc. atvejų. Narkotikų vartojimo patalpos gali skirtis pagal tai, ar jose leidžiama švirkštis neteisėtus narkotikus, ar juos rūkyti, ar daryti ir viena, ir kita.

Su kokaino vartojimu susijusi žala

• 2023 m. kokainas buvo dažniausia „Euro-DEN Plus“ tinklo kontrolinėse ligoninėse nustatoma medžiaga, kuri buvo nurodyta 25 proc. (1 739) kreipimosi į ligoninę dėl ūminio apsinuodijimo narkotikais atvejų. Tais atvejais, kai ši informacija buvo registruojama, maždaug pusė į ligoninę patekusių vartotojų tuo pat metu buvo pavartoję alkoholio.
• 2023 m., palyginti su 2022 m., į daugumą „Euro-DEN Plus“ kontrolinių ligoninių kreipėsi daugiau kokaino vartotojų (3.6 pav.).

• Iš 20-ties Europos šalių, pateikusių abiejų metų duomenis, 2023 m. kokainas buvo susijęs su maždaug ketvirtadaliu (1 051 arba 26 proc.) mirties nuo narkotikų atvejų (2022 m. – 956 arba 27 proc.).
• Ispanijoje kokainas buvo vartojamas 60 proc. mirties nuo narkotikų atvejų, apie kuriuos pranešta 2022 m. Su kokainu susijusios mirties atvejais dažnai pasitaikė kombinuoto narkotiko vartojimo požymių: daugeliu atvejų buvo aptikta opioidų, daugiau nei trečdaliu atvejų (38 proc.) – alkoholio, o daugiau nei puse atvejų (56 proc.) – benzodiazepinų (3.7 pav.).

• Prancūzijos skubiosios pagalbos skyrių tinklas „Oscour“ pranešė, kad 2023 m. su kokainu susijusių atvejų padaugėjo 17 proc. – nuo 21,2 atvejo 100 000 apsilankymų 2022 m. iki 28,8 atvejo 100 000 apsilankymų 2023 m.

Kokaino rinkos duomenys

• 2023 m. ES valstybės narės pranešė apie 95 000 kokaino konfiskavimo atvejų, kai konfiskuotas jau septintus metus iš eilės rekordinis kokaino kiekis – 419 tonų (2022 m. – 323 tonos). Belgijoje (123 tonos), Nyderlanduose (59 tonos; neišsamūs duomenys) ir Ispanijoje (118 tonų) konfiskuotas kiekis sudarė 72 proc. viso konfiskuoto kiekio (3.8 pav.). Iš kitų šalių, pranešusių apie kokaino konfiskavimą, 2023 m. rekordinius kiekius konfiskavo Vokietija (43 tonas), Prancūzija (23 tonas), Portugalija (22 tonas), Airija (3,2 tonos; neišsamūs duomenys), Norvegija (2,3 tonos), Švedija (1,5 tonos) ir Lietuva (1,4 tonos).
• 2023 m. vidutinis įvairių Europos šalių mažmeninės prekybos rinkoje parduodamo kokaino grynumas svyravo nuo 17 proc. iki 96 proc. – pusėje iš šių šalių vidutinis kokaino grynumas buvo nuo 66 proc. iki 81 proc. Nors mažmeninė kokaino kaina per pastarąjį dešimtmetį beveik nekito, kokaino grynumas didėjo – 2023 m. jis buvo 34 proc. grynesnis nei 2013 m. indeksavimo metais (3.8 pav.).

• 2023 m. ES valstybės narės pranešė, kad sunaikino mažiausiai 34 kokaino gamybos vietas (2022 m. – 39) ir tai yra orientacinis įvertis. 2023 m. buvo konfiskuota gerokai daugiau cheminės medžiagos pirmtako kalio permanganato (2 082 kg), palyginti su 2022 m. (173 kg).
• 2023 m. kokainas buvo susietas su 97 000 teisės pažeidimų, susijusių su narkotikų vartojimu ar laikymu, t. y. su maždaug 9 proc. visų tokių teisės pažeidimų, kai narkotikas yra žinomas, taigi, kaip ir pastaruosius 7 metus, toliau stebėtos didėjimo tendencijos. Po kanapių kokainas buvo antras pagal dažnumą narkotikas, susietas su teisės pažeidimais, susijusiais su narkotikų vartojimu ar laikymu.
• 2024 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir 2023 m. pirmąjį pusmetį, iš 10-ties ES valstybių narių 11-os narkotikų sudėties tikrinimo tarnybų 3 tarnybos dažniausiai rado kokaino. Per tą patį laikotarpį 6-ių ES valstybių narių 7-ių narkotikų sudėties tikrinimo tarnybų ištirtuose mėginiuose nustatytas didelis kokaino grynumas. 2023 m. pirmąjį pusmetį daugiau kaip 55 proc. ištirtų mėginių grynumas buvo 80 proc. ar didesnis. 2024 m. pirmąjį pusmetį ši atitinkama dalis buvo 46 proc.

Išsamios informacijos apie kokainą galima rasti bendroje EUDA ir Europolo medžiagoje ES narkotikų rinka. Kokainas ir EUDA medžiagoje Stimuliantai. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės.
 

Pirminiai duomenys

Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.

Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.

Narkotikų vartojimo paplitimo duomenų lentelės, įskaitant bendrosios populiacijos apklausas ir nuotekų analizę (visos medžiagos)

Kitos duomenų lentelės, įskaitant konkrečiai kokainui skirtas lenteles