Žalos mažinimas. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Žalos mažinimas apima intervencines priemones, programas ir politiką, kuriomis siekiama sumažinti narkotikų vartojimo daromą žalą sveikatai, socialinę ir ekonominę žalą asmenims, bendruomenėms ir visuomenei. Šiame puslapyje rasite naujausią žalos mažinimo priemonių Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie gydymą opioidų agonistais, naloksono programas, narkotikų vartojimo patalpas ir kitus aspektus. 

Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.

Žalos mažinimo srityje susiduriama su vis dinamiškesnėmis narkotikų problemomis

Pripažįstama, kad dėl neteisėtų narkotikų vartojimo pasaulyje daugėja ligų. Intervencinės priemonės šiai ligų naštai sumažinti apima prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti arba sulėtinti narkotikų vartojimo pradžios tempą, ir su narkotikų vartojimu susijusių problemų turinčių asmenų gydymą. Papildomas metodų rinkinys yra bendrai vadinamas žalos mažinimu ir juo siekiama sumažinti narkotikų vartojimo pasekmes asmenims ir bendruomenėms. Akcentuojama, kad reikia dirbti su narkotikus vartojančiais asmenimis jų nesmerkiant, siekiant sumažinti riziką, susijusią su elgesiu, kuris dažniausiai siejamas su neigiamais sveikatos padariniais, ir apskritai skatinti sveikatą bei gerovę. Turbūt geriausiai žinomas iš šių metodų – aprūpinti švirkščiamuosius narkotikus vartojančius asmenis steriliais švirkštimosi reikmenimis, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Ilgainiui tokie metodai, regis, turėjo įtakos tam, kad, palyginti su tarptautiniais standartais, naujų ŽIV infekcijų, susijusių su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, skaičius Europoje šiuo metu yra palyginti nedidelis. Tačiau dėl paslaugų teikimo spragų ir didėjančio stimuliantų vartojimo Europai kyla iššūkių siekiant PSO nustatytų ŽIV užsikrėtusių asmenų priežiūros tęstinumo tikslų (žr. Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje). Per pastarąjį dešimtmetį pasikeitus narkotikų vartojimo ypatumams ir pakitus narkotikus vartojančių asmenų charakteristikoms, tam tikru mastu turėjo būti pritaikytos ir intervencinės priemonės, kad būtų atsižvelgta į platesnį rizikingo elgesio ir padarinių sveikatai spektrą. Tarp jų – intervencijos, skirtos mažinti narkotikų perdozavimo riziką, susijusią su besiformuojančiais kombinuoto narkotikų vartojimo modeliais, įskaitant stimuliantų rūkymą, ir spręsti dažnai dideles ir sudėtingas sveikatos ir socialines problemas, su kuriomis susiduria narkotikus vartojantys asmenys iš labiau marginalizuotų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių.

Norint sumažinti dėl besikeičiančios narkotikų vartojimo padėties kylančią žalą, reikia imtis įvairių reagavimo priemonių

Neteisėtų narkotikų vartojimas siejamas su lėtiniais ir ūminiais sveikatos sutrikimais, kuriuos gali paaštrinti tokie veiksniai, kaip medžiagų savybės, priemaišų ir patogenų buvimas, narkotikų vartojimo būdas, asmens pažeidžiamumas ir socialinė narkotikų vartojimo aplinka. Prie lėtinių sutrikimų priskiriama priklausomybė nuo narkotikų vartojimo ir su narkotikais susijusios infekcinės ligos, bet esama įvairių ūminių žalingų padarinių, iš kurių narkotikų perdozavimas yra bene išsamiausiai dokumentuotas. Nors populiacijos lygmeniu opioidų vartojimas yra palyginti retas, jis vis tiek lemia didelę dalį sergamumo ir mirtingumo, susijusio su narkotikų vartojimu. Riziką didina švirkščiamųjų narkotikų vartojimas, taip pat kombinuotas narkotikų vartojimas. Atitinkamai, darbas su opioidų vartotojais ir švirkščiamųjų narkotikų vartotojais istoriškai buvo svarbi žalos mažinimo intervencinių priemonių tikslinė sritis ir tai yra sritis, kurioje paslaugų teikimo modeliai yra labiausiai išplėtoti ir įvertinti.

Atsižvelgiant į tai, per pastaruosius tris dešimtmečius kai kurios žalos mažinimo paslaugos Europoje vis labiau įtraukiamos į pagrindinę narkotikus vartojančių asmenų sveikatos priežiūros sistemą. Iš pradžių, reaguojant į didelės rizikos narkotikų vartojimą, visų pirma siekiant kovoti su švirkščiamojo heroino vartojimu ir ŽIV epidemija, daugiausia dėmesio buvo skiriama gydymo opioidų agonistais ir adatų ir švirkštų keitimo programų prieinamumui didinti. Atnaujintose bendrose EUDA ir ECDC rekomendacijose dėl infekcinių ligų plitimo tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų prevencijos ir kontrolės rekomenduojama taikyti gydymą opioidų agonistais tiek bendruomenėse, tiek įkalinimo įstaigose, kad būtų užkirstas kelias hepatitui C ir ŽIV, taip pat sumažinti rizikingą švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir švirkštimosi dažnumą tiek bendruomenėje, tiek įkalinimo įstaigose. Jose taip pat rekomenduojama, taikant gydymą opioidų agonistais, dalyti sterilius švirkštimosi reikmenis, kad intervencinės priemonės būtų kuo veiksmingesnės tarp opioidus besišvirkščiančių asmenų.

Aprūpinant žalos mažinimo reikmenimis, paprastai dalijamos sterilios medžiagos, skirtos su nuolatiniu narkotikų vartojimu susijusiai žalai mažinti, ir šis metodas ilgainiui keitėsi kintant narkotikų vartojimo įpročiams. Paprastai tai yra didesnių kompleksinių žalos mažinimo programų, dažniausiai žemo slenksčio paslaugų, dalis ir retai – atskira intervencinė priemonė. Paprastai patariama, kaip teisingai naudoti ir saugiai šalinti reikmenis ir kaip narkotikus vartoti mažiau pavojingais būdais. Žalos mažinimo prietaisai paprastai apima reikmenis, kurių reikia narkotikams paruošti vartoti, pvz., filtrus, virykles, vandenį, taip pat narkotikams vartoti skirtus reikmenis, įskaitant adatas ir švirkštus, vamzdelius ir foliją. Teikiami kiti reikmenys, skirti su narkotikų vartojimu susijusiai priežiūrai ir žalos prevencijai, pavyzdžiui, žaizdų priežiūros rinkiniai, skirti švirkštimosi metu sukeltoms bakterinėms infekcijoms gydyti, ir naloksono rinkiniai, skirti reaguoti į perdozavimą. Dabartiniai duomenys rodo, kad adatų ir švirkštų keitimo programos bei naloksono išdavimo į namus programos yra veiksmingos, o kitų žalos mažinimo priemonių vertinimo duomenų šiuo metu yra nedaug.

Per pastaruosius tris dešimtmečius kai kuriose ES valstybėse narėse žalos mažinimo metodai buvo išplėsti, įtraukiant kitas reagavimo priemones, įskaitant prižiūrimas narkotikų vartojimo patalpas ir į namus išduodamo naloksono programas, skirtas mirtino perdozavimo atvejų skaičiui mažinti (13.1 pav.). Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti su opioidais susijusios mirties atvejų skaičių, apima intervencines priemones, skirtas užkirsti kelią perdozavimui, ir priemones, kuriomis siekiama išvengti mirties perdozavus (13.2 pav.).

Narkotikų vartojimo patalpos – tai patalpos, kuriose švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys gali tai daryti higieniškomis sąlygomis, prižiūrimi parengtų darbuotojų. Narkotikų vartojimo patalpose ne tik sudaryta galimybė tiesiogiai įsikišti vietoje įvykus perdozavimui ir aprūpinti steriliais švirkštimosi reikmenimis, bet ir skatinama naudotis gydymo ir kitomis sveikatos priežiūros bei socialinėmis paslaugomis. Kai kurios tarnybos teikia informaciją apie perdozavimo prevenciją ir rengia mokymus, įskaitant susijusius su naloksono vartojimu. Remiantis turimais įrodymais, narkotikų vartojimo patalpos gali padėti sumažinti su narkotikais susijusios mirties atvejų skaičių, be to, įrodymų bazė nuolat plečiasi, o tai atspindi sudėtingą šių paslaugų vertinimo pobūdį.(taip pat žr. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės. Narkotikų vartojimo patalpos).

Naloksono išdavimo į namus programos – tai mokymai apie perdozavimo riziką ir jos valdymą bei naloksono rinkinių dalijimas tiems, kurie gali tapti opioidų perdozavimo liudininkais, pavyzdžiui, narkotikus vartojantiems asmenims ir jų bendraamžiams, draugams ir šeimos nariams. Naloksono išdavimo į namus programos taip pat gali būti skirtos kitiems galimiems pirmiesiems pagalbos teikėjams perdozavimo atveju, pvz., pirminės grandies tarnybų darbuotojams, kurie bendrauja su narkotikus vartojančiais asmenimis, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, benamių prieglaudų darbuotojus ir įkalinimo įstaigų pareigūnus. Nors ES valstybėse narėse vis daugiau asmenų yra išmokyti vartoti naloksoną, kai kuriose šalyse, kuriose jo galima įsigyti, vis dar kyla aprėpties ir prieinamumo problemų. Perdozavus stiprių sintetinių opioidų, gali prireikti daugiau nei vienos naloksono dozės. Bendruomenės aplinkoje pagal dabartines rekomendacijas patariama dozes skirti palaipsniui, suteikiant laiko įvertinti asmens reakciją tarp dozių ir prireikus atlikti dirbtinį kvėpavimą arba suteikti pirmąją gaivinimo pagalbą (taip pat žr. Su opioidais susijusios mirties atvejai. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės).

Kai kuriose šalyse įsteigti narkotikų sudėties tikrinimo centrai, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti, kokių medžiagų yra jų įsigytų neteisėtų narkotikų sudėtyje. Pavyzdžiui, tablečių, įsigytų kaip MDMA, stiprumas gali skirtis, nes skirtingose partijose gali būti skirtingas MDMA kiekis, o kartais jose būna priemaišų ir kitų narkotikų. Kadangi daug sintetinių stimuliantų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų dabar neteisėtoje rinkoje galima įsigyti panašios išvaizdos miltelių ar tablečių pavidalu, vis dažniau kyla rizika, kad vartotojai gali nežinoti, kokį konkretų stimuliantą ar medžiagų mišinį jie vartoja. Nors narkotikų sudėties tikrinimo tarnybų duomenys nėra reprezentatyvūs nacionaliniu mastu, tačiau, pavyzdžiui, iš jų matyti, kad sintetiniai katinonai šiuo metu yra ir sąmoningai įsigyjami, ir, šiek tiek mažiau, kartais aptinkami kaip priemaišos arba parduodami kaip neva kita medžiaga. Šias medžiagas perkantys asmenys dažnai nežino, kokios rūšies sintetinį katinoną jie perka, todėl neaišku, koks galimas jo poveikis ir pavojus sveikatai. Narkotikų sudėtį tikrinant narkotikų vartojimo patalpose, galima pasiekti labiau marginalizuotas narkotikus vartojančių asmenų grupes, kurioms kyla didesnė perdozavimo rizika dėl stipresnio opioido ar ne to opioido, kuris, kaip manoma, vartojamas. Narkotikų sudėties tikrinimo paslaugos gali būti teikiamos kartu rengiant kitus naujausius rodiklius, siekiant suteikti įžvalgų apie dabartines narkotikų rinkos tendencijas ir vartotojų prioritetus, kurie yra svarbūs kuriant kitus žalos mažinimo metodus, įskaitant tikslinius pranešimus apie riziką ir įspėjimus (taip pat žr. Sintetiniai stimuliantai. Dabartinė padėtis Europoje ir MDMA. Dabartinė padėtis Europoje)

Didėjanti naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir neteisėtų narkotikų rinkų integracija kelia naujų iššūkių visuomenės sveikatos srityje. Pavyzdžiui, kanapės maišomos su pusiau sintetiniais kanabinoidais; stimuliantai maišomi su įvairiomis medžiagomis, kartais įskaitant sintetinius katinonus; ketaminas arba nauji sintetiniai opioidai maišomi su heroinu arba apgaule parduodami kaip heroinas. Kadangi apsinuodijimo atvejų gali sparčiai daugėti, vis svarbiau yra suprasti, kaip veiksmingai informuoti apie riziką. Nors teikiamų paslaugų spektras gali skirtis, visos narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos vykdo tam tikrą informavimo apie riziką sveikatai veiklą, dažnai skelbdamos perspėjimus apie ištirtus narkotikų produktus ir dalydamosi duomenimis su kitais suinteresuotaisiais subjektais. Siekiama užkirsti kelią žalai arba ją sumažinti asmens (asmens, pateikiančio medžiagą patikrinti jos sudėtį) ir populiacijos (kitų asmenų, kurie gali susidurti su ta pačia medžiaga) lygmeniu. Ateityje šioje srityje galėtų būti imtasi veiksmų, siekiant kad Europos narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos suderintų kriterijus ir ribas, kada ir kaip skelbti įspėjimus ir bendrai susitartų dėl jų, ir būtų priimtos įrodymais pagrįstos standartinės veiklos procedūros, susijusios su informavimu apie riziką sveikatai. Šie klausimai nagrinėjami vadove, kurį parengė EUDA, padedant transeuropiniam informacijos apie narkotikus projektui, skirtam narkotikų sudėties tikrinimo tarnybų informavimo apie riziką sveikatai strategijoms.

Kai kurios iš šių intervencinių priemonių tebėra prieštaringai vertinamos dėl priežasčių, susijusių su jų teisiniu statusu ir besikeičiančiu įrodymų apie intervencinių priemonių veiksmingumą sveikatos rezultatams pobūdžiu. Todėl šalyse ir tarp šalių šių naujesnių intervencinių priemonių aprėptis vis dar skiriasi, o ten, kur jų yra, jos dažniausiai taikomos didžiuosiuose miestuose. Apskritai žalos mažinimo paslaugų aprėptis ir galimybė jomis naudotis, įskaitant seniai įsigalėjusius ir palyginti gerai pasitvirtinusių paslaugų modelius, įvairiose ES valstybėse narėse labai skiriasi; kai kuriose šalyse jos vis dar nepakankamos, palyginti su įvertintais poreikiais.

Norint išspręsti stiprių sintetinių narkotikų vartojimo keliamą problemą, reikia geriau pasirengti. Stiprios sintetinės medžiagos kelia vis didesnę grėsmę ir gali turėti žalingų padarinių Europoje, nes sąmoningai ar nesąmoningai pavartojus šių medžiagų miltelių ar mišinių pavidalu, kurie apgaule parduodami kaip kiti narkotikai, gali padidėti apsinuodijimo ir mirties rizika. Tai, kartu su sudėtingesniais kombinuoto narkotikų vartojimo modeliais, dar labiau apsunkina jau ir taip nelengvus uždavinius parengti veiksmingas reagavimo priemones, skirtas sumažinti mirties nuo narkotikų perdozavimo ir ūminio apsinuodijimo narkotikais atvejų skaičių. Tokį didėjantį sudėtingumą rodo labai stiprių nitazeno opioidų atsiradimas Europoje. Šios medžiagos, kurios gali būti stipresnės už fentanilį, buvo siejamos su vietiniais apsinuodijimo protrūkiais kai kuriose Europos dalyse ir lėmė su narkotikais susijusių mirties atvejų skaičiaus augimą Estijoje ir Latvijoje. (taip pat žr. Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Dabartinė padėtis Europoje).

2024 m. birželio mėn. Airijoje bendruomenėse ir kalinimo įstaigose nustačius kelis susijusius nitazenų, parduodamų kaip benzodiazepino tabletės, perdozavimo atvejus, buvo imtasi skubių informavimo apie riziką priemonių. Jas papildė žemo slenksčio paslaugų tarnybų vykdomos priemonės, įskaitant lankstinukų dalijimą viešose narkotikų vartotojų susibūrimo vietose ir informacijos platinimą socialiniuose tinkluose bei naujienų platformose (13.3 pav.). Šis pavyzdys rodo, kad tarnyboms gali tekti reaguoti į apsinuodijimo narkotikais protrūkius ir sparčiau, ir intensyviau. Tokių mišinių ir apgaule parduodamų medžiagų buvimas rinkoje rodo, kad reikia nuolat peržiūrėti ir pritaikyti esamus kai kurių žalos mažinimo intervencinių priemonių įgyvendinimo metodus. EUDA kuria naują Europos pranešimų apie narkotikus sistemą, kuri padės ES ir nacionaliniu lygmeniu pasirengti didelės su narkotikais susijusios rizikos atvejams ir reaguoti į ją, sparčiai keičiantis informacija, teikiant tikslinius perspėjimus ir kitus pranešimus apie riziką.

Click to enlarge the image

Close

Apskritai, atsižvelgiant į galimus sintetinių opioidų rinkos pokyčius, tai padėtų geriau pasirengti peržiūrėti dabartinius reagavimo į padidėjusį sintetinių opioidų prieinamumą ir vartojimą arba su šiomis medžiagomis siejamą didesnę žalą, planus. Tarp galimų priemonių – toksikologinės analizės pajėgumų stiprinimas, perspėjimų siuntimas ir pirminės grandies darbuotojų pasirengimo gerinimas.

Tais atvejais, kai veikia narkotikų vartojimo patalpos, galima apsvarstyti ir narkotikų sudėties tikrinimo paslaugų teikimo galimą naudą ir riziką. Toks paslaugų integravimas vykdomas vis dažniau. Atlikus Europos narkotikų vartojimo patalpų teikėjų tyrimą, maždaug trečdalis respondentų teigė, kad narkotikų sudėties tyrimo paslaugas teikia vietoje, o dar pusė –- kad nukreipia į išorės paslaugų tarnybą.

Įvairūs stimuliantų vartojimo modeliai siejami su sunkumais mažinant žalą

Svarbus žalos mažinimo intervencinių priemonių tikslas visada buvo mažinti su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią riziką, o paslaugų modeliai yra palyginti gerai išplėtoti ir pagrįsti įrodymais. Tačiau net ir šioje srityje narkotikų vartojimo pokyčiai kelia naujų iššūkių siekiant veiksmingai teikti paslaugas. Per pastarąjį dešimtmetį šešių ES valstybių narių septyniuose miestuose kilo ŽIV protrūkiai, susiję su neteisėtų sintetinių švirkščiamųjų stimuliantų vartojimu. Stimuliantų vartojimas susijęs su galimai dažnesniu švirkštimusi, palyginti su heroino vartojimu, be to, susmulkinto ir ištirpinto kreko ir kitų tablečių švirkštimasis kelia papildomą riziką sveikatai. Tokie vartojimo įpročiai kelia klausimų dėl to, pavyzdžiui, ar viešose narkotikų vartotojų susibūrimo vietose, kuriose šiuo metu paplitęs kombinuotas narkotikų vartojimas, dalijamos reikiamos rūšies ir tinkamos adatos ir švirkštai. Jie taip pat rodo, kad norint užkirsti kelią tokiems protrūkiams ir juos greitai suvaldyti, reikia užtikrinti gana aukštą žalos mažinimo paslaugų lygį. Taip yra tuo metu, kai, pavyzdžiui, adatų keitimo paslaugos kai kuriose ES valstybėse narėse tebėra nepakankamos.

Sintetinius stimuliantus ir įvairias kitas medžiagas įvairios grupės vartoja siekdamos palengvinti lytinius santykius ir sustiprinti lytinį potraukį vartojant narkotikus, bet labiausiai šis reiškinys paplitęs mažame vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, progrupyje ir vadinamas chemsex. Nors ši apibrėžtis netiksli, šis terminas paprastai vartojamas kalbant apie aplinką ar atvejus, kai gali būti vartojami didelės rizikos narkotikai ir paplitęs itin rizikingas seksualinis elgesys. Susiję narkotikai gali būti įvairūs – nuo tokių stimuliantų kaip metamfetaminas, kokainas ir sintetiniai katinonai, iki alkoholio, depresantų, pvz., GHB/GBL, ir disociatyvių medžiagų, pzv., ketamino. Nors chemsex paplitimą sunku įvertinti, mokslinių tyrimų informacija rodo, kad ši problema, nors ir nedideliu mastu, paplitusi tarp tam tikrų narkotikus vartojančių asmenų pogrupių visoje Europoje. Kadangi vis dar sudėtinga užmegzti ryšį su asmenimis, kuriems būdingas toks itin rizikingas elgesys, ir imtis veiksmingų žalos mažinimo priemonių jų atžvilgiu, įskaitant tai, kad daug kur trūksta integruotų paslaugų, reikia rengti specialiai pritaikytas žalos mažinimo intervencines priemones. Tai rodo, kad svarbu kurti stiprią daugiašalę partnerystę tarp lytinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių tarnybų ir su narkotikais susijusios žalos mažinimo paslaugas teikiančių tarnybų.

Dėl didėjančių grėsmių visuomenės sveikatai reikia toliau plėtoti žalos mažinimo metodus

Nors kanapės yra dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas narkotikas, galima teigti, kad šioje srityje taip pat dažnai trūksta žalos mažinimo patarimų ir intervencinių priemonių. Europoje kanapių vartotojai dažniausiai šį narkotiką rūko kartu su tabaku, todėl plėtojant žalos mažinimo metodus reikia apsvarstyti, kokios intervencinės priemonės galėtų būti veiksmingos siekiant sumažinti su rūkymu susijusią žalą. Apskritai Europoje keičiantis vartojamų kanapių produktų rūšims ir formoms, turi keistis ir požiūris į tai, kokią reikšmę tai turi žalos mažinimo priemonėms. Kanapių produktai – tiek derva, tiek džiovintos kanapės – dabar yra stipresni, t. y. juose yra daugiau THC, nei anksčiau, o didelio stiprumo kanapių produktai siejami su didesniais ūminiais ir lėtiniais sveikatos sutrikimais. Be to, išsiplėtė produktų įvairovė: dabar galima įsigyti valgomųjų produktų, el. skysčių ir ekstraktų, taip pat padaugėjo pusiau sintetinių kanabinoidų. Dėl šių pokyčių kyla naujų iššūkių siekiant nustatyti veiksmingas žalos mažinimo intervencines priemones ir galimybes jas įgyvendinti.

Žalos mažinimo metodams gali tekti svarbesnis vaidmuo ne tik kanapių vartojimo srityje. Kaip pažymėta kitose šių metų Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos dalyse, taip pat esama ženklų, kad vartotojai vis labiau domisi įvairesnėmis medžiagomis. Šios medžiagos gali padaryti žalą, o kai kurie jų naudojimo ypatumai gali padidinti neigiamų padarinių riziką, todėl atsiranda galimybių taikyti žalos mažinimo metodus.

Nors kai kuriose Europos šalyse kai kurių žalos mažinimo priemonių, pavyzdžiui, prižiūrimų narkotikų vartojimo patalpų, kūrimas ir palaikymas tebėra prieštaringai vertinamas, iš esmės pripažįstama, kad įrodymais pagrįstos žalos mažinimo priemonės yra svarbi subalansuotos narkotikų politikos sudedamoji dalis. Vis dėlto daugeliui šalių naudinga plačiau taikyti žalos mažinimo intervencines priemones. Todėl aplinkybės, kuriomis teikiamos žalos mažinimo paslaugos, jas pagrindžianti įrodymų bazė ir tai, kas sudaro priežiūros kokybės standartus šioje srityje, išlieka pagrindinėmis sritimis, kurias reikia toliau plėtoti ir svarstyti politiniu lygmeniu. Žvelgiant į ateitį, dėl didėjančių grėsmių visuomenės sveikatai, kylančių dėl dinamiškų Europos neteisėtų narkotikų rinkų, išryškėja nuolatinis poreikis kurti ir vertinti naujus metodus ir besivystančius paslaugų teikimo modelius, kurie apsaugotų asmenų, kuriems gresia neigiami padariniai dėl sudėtingesnių vartojimo modelių, naujų medžiagų ir mišinių, arba susijusių su tam tikrais pogrupiais ar aplinka, sveikatą.

EUDA medžiagoje Kovos su narkotikais reagavimo priemonės sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse. Europos vadovas pateikiama išsami informacija tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie esamus įrodymus, patvirtinančius santykinį žalos mažinimo ir kitų intervencijos formų veiksmingumą.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Adatų ir švirkštų keitimo programos

• Adatų ir švirkštų keitimo programos taip pat plačiai taikomos ir yra standartinė žalos mažinimo paslaugų dalis. 2023 m. adatų ir švirkštų keitimo programos buvo vykdomos visose ES valstybėse narėse ir Norvegijoje. Vis dar yra sunkumų, susijusių su aprūpinimo adatomis ir švirkštais aprėptimi ir galimybe jų gauti – 2023 m. tik 7 iš 25 duomenų turinčių šalių pasiekė PSO paslaugų teikimo tikslą (13.4 pav.); tik 5 iš šių šalių taip pat pateikia duomenis apie galimybę gauti gydymą opioidų agonistais.

Gydymas opioidų agonistais

• Gydymas opioidų agonistais yra veiksminga priklausomybės nuo opioidų vartojimo gydymo forma, be to, tai paslaugų teikimo modelis, kuriuo siekiama kai kurių žalos mažinimo tikslų. Tai yra gerai žinoma intervencinė priemonė, įgyvendinama visose Europos šalyse. Pripažįstama, kad ši priemonė padeda apsisaugoti nuo mirties nuo perdozavimo. Tačiau 2023 m. tik 15 iš 23 duomenų turinčių šalių pasiekė PSO paslaugų teikimo tikslą (13.4 pav.); tik 10  iš šių šalių pateikė duomenis apie galimybę gauti adatų ir švirkštų.
• Europos gydymo įstaigose skiriami įvairūs opioidų agonistų vaistai, tačiau dažniausiai vartojamas metadonas – jį gauna apie 55 proc. opioidų agonistais gydomų asmenų, o kiti 35 proc. asmenų gydomi vaistais buprenorfino pagrindu.

Naloksono išdavimo į namus programos

• Iki 2023 m. 15 Europos šalių pranešė įgyvendinančios naloksono išdavimo į namus programas, kad būtų išvengta mirties nuo perdozavimo atvejų. 2024 m. Kroatijoje ir Suomijoje pradėtos įgyvendinti bandomosios naloksono išdavimo į namus programos, o Liuksemburge – naloksono išdavimo į namus programa, skirta asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigos.
• Naloksoną kaip nosies purškalą buvo galima įsigyti 17 šių šalių, bet ne Lietuvoje. 15 šalių jis tiekiamas 1,8 mg/0.1 ml dozėmis, o 5 šalyse – 1,26 mg/0.1 ml dozėmis.
• Švirkščiamųjų naloksono preparatų buvo galima įsigyti septyniose šalyse, penkiose šalyse – 0,4 mg/ml buteliukuose, o Airijoje ir Prancūzijoje – švirkštuose, kuriuose yra 5 dozės (13.5 pav.).
• Pranešama, kad Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Švedijoje naloksono galima įsigyti be recepto.

Narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos

• Dvylika Europos šalių praneša, kad jose veikia tam tikros rūšies narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos. Tarnybos paslaugas teikia įvairioje aplinkoje, įskaitant festivalius, narkotikų vartojimo patalpas ir nustatytose vietas bendruomenėse.
• Narkotikų sudėties tikrinimo tarnybos siekia užkirsti kelią žalai, nes suteikia galimybę sužinoti, kokių cheminių medžiagų yra įsigytose neteisėtose medžiagose. Jos taip pat siekia sudaryti galimybę konsultuotis ar pasinaudoti trumpalaikėmis intervencijomis, nors tai ne visada įmanoma. Šios tarnybos naudoja įvairius analizės metodus – nuo sudėtingų technologijų, padedančių nustatyti įvairių medžiagų stiprumą ir sudėtį, iki metodų, padedančių nustatyti tam tikro narkotiko buvimą ar nebuvimą (13.6 pav.). Tarnybų surinkta informacija taip pat suteikia naujausių įžvalgų apie narkotikų rinkos tendencijas ir vartotojų prioritetus.

Narkotikų vartojimo patalpos

• Nors 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais strategijoje prižiūrimos narkotikų vartojimo patalpos pripažįstamos novatorišku požiūriu į rizikos ir žalos mažinimą didelės rizikos gyventojų grupėse, kai kuriose šalyse vis dar sudėtinga jas įsteigti 2024 m. narkotikų vartojimo patalpos veikė 13-oje ES valstybių narių ir Norvegijoje (13.7 pav.). Kai kuriose iš šių patalpų teikiamos kompleksinės narkotikų sudėties tikrinimo paslaugos, kad būtų išvengta perdozavimo rizikos dėl, pavyzdžiui, labai stiprių narkotikų, suklastotų medžiagų ar ne tų medžiagų, kurios, kaip manoma, vartojamos.
• Narkotikų vartojimo patalpomis besinaudojančių asmenų charakteristikų ir poreikių stebėsena Europos lygmeniu yra sudėtinga dėl vietos skirtumų. Tačiau EUDA ir Europos narkotikų vartojimo patalpų tinklas bendradarbiauja suderinto duomenų rinkimo srityje. Iš duomenų, kuriuos pateikė 12 narkotikų vartojimo patalpų Europoje, matyti, kad dauguma jų lankytojų yra 40–49 metų vyrai. Kai kuriose šalyse yra specializuotų patalpų, skirtų moterims ir translyčiams asmenims.
• 2023 m. 13 narkotikų vartojimo patalpų pranešė apie 346 skubiosios pagalbos atvejus, iš kurių maždaug trečdalis buvo susiję su kombinuotu narkotikų vartojimu.

Intervencinės priemonės įkalinimo įstaigose

• EUDA duomenys apie 2023 m. įkalinimo įstaigose taikomas žalos mažinimo ir gydymo intervencines priemones rodo, kad nepertraukiamo gydymo opioidų agonistais galimybė buvo suteikta visose ES valstybėse narėse, išskyrus vieną (Slovakiją), taip pat Norvegijoje ir Turkijoje. Trijose šalyse (Bulgarijoje, Latvijoje, Slovakijoje) įkalinimo įstaigoje nebuvo leidžiama pradėti gydymo opioidų agonistais. Adatų ir švirkštų keitimo programos buvo įgyvendinamos 3 šalių įkalinimo įstaigose: visose Ispanijos įkalinimo įstaigose, vienoje Liuksemburgo įkalinimo įstaigoje ir vienoje Vokietijos moterų įkalinimo įstaigoje. Galimybė gauti į namus išduodamo naloksono buvo suteikta 7 šalyse (Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Norvegijoje) (13.8 pav.).
• Liuksemburge 2024 m. rugsėjo mėn. įgyvendinta naloksono išdavimo į namus programa, skirta asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigos.

Pirminiai duomenys

Duomenis, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.

Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.

Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.

Ištaisymas. 2025 m. spalio 27 d. naloksono nosies purškalo dozės buvo pataisytos į 1,8 mg/0,1 ml ir 1,26 mg/0,1 ml dozes.