Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Cover of the European Drug Report 2025: Injecting drug use in Europe

Nors per pastarąjį dešimtmetį Europoje švirkščiamųjų narkotikų vartojimas toliau mažėjo, jis vis dar sukelia neproporcingai daug tiek ūmių, tiek lėtinių sveikatos sutrikimų, susijusių su neteisėtų narkotikų vartojimu. Šiame puslapyje rasite naujausią švirkščiamųjų narkotikų vartojimo Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie narkotikų vartojimo paplitimą šalių lygmeniu ir tarp asmenų, pradedančių specializuotą gydymą, taip pat švirkštų likučių analizės tyrimų įžvalgas ir kitus aspektus.

Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.

Įvairių narkotikų švirkštimasis ir kombinuotas narkotikų vartojimas kelia pavojų sveikatai

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje vyravusi švirkščiamųjų narkotikų vartojimo mažėjimo tendencija tarp pirmą kartą gydytis nuo narkotikų vartojimo priklausomybės pradedančių asmenų 2023 m., regis, sulėtėjo. Švirkštimasis vis dar sukelia neproporcingai daug tiek ūminių, tiek lėtinių sveikatos sutrikimų, susijusių su neteisėtų narkotikų vartojimu. Manoma, kad per pastaruosius vienerius metus pusė milijono europiečių neteisėtus narkotikus švirkštėsi. Tai pabrėžia šioje srityje kylančių iššūkių mastą ir tai, kad žalos, susijusios su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, mažinimas tebėra svarbus visuomenės sveikatos prioritetas.

Asmenims, kurie narkotikus švirkščiasi, kyla didesnė grėsmė užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV ir hepatito B bei C virusų infekcijas, arba mirti nuo narkotikų perdozavimo. Švirkščiantis narkotikus taip pat gali paūmėti ankstesnės sveikatos problemos, susidaryti abscesai, kilti septicemija ir atsirasti nervų pažeidimų. Istoriškai pagrindinis švirkščiamasis narkotikas Europoje buvo heroinas, tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi. Šiandien vis dažniau švirkščiamasi ir kitų narkotikų įskaitant kokainą, amfetaminus, sintetinius katinonus, opioidų agonistus ir įvairias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurie vartojami atskirai arba kartu. Nors žinoma, kad švirkštimosi įpročiai skirtingose šalyse labai skiriasi, naujausi švirkštų likučių tyrimai taip pat rodo, kad skirtingose šalies vietovėse švirkščiamų narkotikų sudėtis taip pat gali labai skirtis.

Švirkštuose paprastai aptinkama kelių medžiagų likučių – dažnai ir stimuliantų, ir opioidinių narkotikų, o kombinuotas narkotikų vartojimas gali padidinti narkotikų perdozavimo riziką. Be to, švirkštų likučiuose taip pat aptikta įvairių vaistų, kaip antai benzodiazepinų, pregabalino ir metilfenidato, taip pat anestetikų benzokaino ir pirolidono ar nootropinio piracetamo. Kai kurie iš jų gali būti naudojami kaip priemaišos, bet vartotojai apie tai nežino. Todėl pripažinus, kad švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje yra sudėtinga problema ir atsižvelgus į kombinuoto narkotikų vartojimo reikšmę šiame kontekste, tikėtina, kad tai turės didelės įtakos tiek siekiant įvertinti su šiuo vartojimo būdu susijusią žalą, tiek rengiant intervencines priemones jai mažinti.

Švirkščiamųjų stimuliantų, pvz., kokaino ir sintetinių katinonų, švirkštimasis paprastai labiau siejamas su dažnesniu švirkštimusi ir buvo susijęs su vietiniais pastarojo dešimtmečio ŽIV protrūkiais Europoje. Dėl dažnesnio švirkštimosi taip pat gali kilti didesnė pakartotinio hepatito C viruso (HCV) infekcijos rizika, o tai gali kelti grėsmę teigiamam HCV gydymo poveikiui, apie kurį dabar praneša kai kurios šalys.(taip pat žr. Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje). Metamfetamino švirkštimasis kelia panašų pavojų; 2023 m. daug šio narkotiko toliau buvo aptinkama naudotuose švirkštuose Europos miestuose, įskaitant Atėnus, Barseloną, Madridą, Prahą ir Taliną. Tai kelia susirūpinimą, nes įvairūs ženklai rodo, kad stimuliantų švirkštimasis populiarėja tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų. Be to, narkotikus besišvirkščiantys asmenys gali vartoti stimuliantus kaip pakaitalus, kai tampa sunku gauti opioidų, pvz., heroino.

Ištirpintų vaistų tablečių ir kapsulių, taip pat kreko švirkštimasis didina įvairią ilgalaikę riziką, įskaitant kraujagyslių pažeidimo, infekcinio endokardito ir kitų bakterinių infekcijų riziką. Be to, susirūpinimą kelia tai, kad galima įsigyti labai stiprių sintetinių opioidų, pavyzdžiui, fentanilio ir jo darinių bei benzimidazolo opioidų (nitazenų), nes šių medžiagų vartojimas švirkščiantis gali padidinti mirtino perdozavimo riziką.

Be teikiamo priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo, žalos mažinimo intervencinės priemonės, pavyzdžiui, aprūpinimas steriliais švirkščiamaisiais prietaisais, tebėra tarp dažniausiai taikomų visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, skirtų mažinti su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią riziką. Nors pagal tarptautinius standartus tokios intervencinės priemonės Europoje palyginti gerai išplėtotos, akivaizdu ir tai, kad kai kurioms ES valstybėms narėms sudėtinga švirkščiamųjų narkotikų vartotojams užtikrinti pakankamai galimybių pasinaudoti žalos mažinimo ir priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo intervencijomis. Pavyzdžiui, nerimą kelia tai, kad Bulgarijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje dalijama mažai, o kai kuriais atvejais – mažiau sterilių švirkštų, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, kuriose švirkščiamųjų narkotikų vartojimo įverčiai yra panašūs (taip pat žr. Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje). Pagrindinis daugelio šios srities intervencinių priemonių tikslas buvo poreikis mažinti riziką užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcinėmis ligomis. Šis rūpestį keliantis klausimas tebėra svarbus, tačiau vis labiau pripažįstama, kad reikia nuveikti daugiau, siekiant mažinti mirties nuo perdozavimo atvejų skaičių ir įvairią su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią žalą sveikatai. Svarbi bendro perdozavimo prevencijos metodo intervencinė priemonė yra narkotikų partijų, kuriose, kaip įtariama, esama labai stiprių medžiagų (pvz., nitazenų), teismo ekspertizė ir toksikologinė analizė kartu teikiant greitą pranešimą apie riziką ir turi būti aktyviau taikoma. Kitos intervencinės priemonės, kuriomis siekiama šių tikslų, įskaitant naloksono išdavimą į namus ir narkotikų vartojimo patalpas, paprastai būna mažiau išplėtotos, todėl šioje srityje tebėra svarbu skirti išteklių ir plėtoti paslaugas.

Kintantys narkotikų švirkštimosi modeliai, didėjanti medžiagų įvairovė ir esamų atsakomųjų priemonių rūšies bei lygio tinkamumas tebėra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria tiek pirmosios pagalbos teikėjai, tiek politikos formuotojai Europos Sąjungoje. Keičiantis švirkščiamųjų narkotikų vartojimo modeliui, kuris dabar visų pirma susijęs su viešosiomis vietomis, kuriose renkasi opioidus ir stimuliantus vartojantys asmenys, taip pat ir marginalizuotų grupių asmenys švirkščiasi narkotikus, taip pat tokių medžiagų kaip metamfetaminas ir katinonai vartojimu tam tikrose aplinkose ir pogrupiuose, veiksmingas reagavimas į narkotikų švirkštimosi keliamą riziką tapo dar aktualesniu ir sudėtingesniu uždaviniu.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimas

  • Švirkščiamųjų narkotikų vartojimo įverčiai svyruoja nuo 0,1 atvejo 1 000 gyventojų Nyderlanduose iki 10 atvejų 1 000 gyventojų Estijoje, ypač didelis paplitimas taip pat užfiksuotas Suomijoje (7,4 atvejo 1 000 gyventojų), Čekijoje (6,1 atvejo 1 000 gyventojų), Latvijoje (6,1 atvejo 1 000 gyventojų) ir Lietuvoje (4,6 atvejo 1 000 gyventojų) (9.1a pav.).
  • Opioidai nurodyti kaip pagrindinis švirkščiamasis narkotikas daugumoje (20) iš 24 šalių, apie kurias turima duomenų apie 2023 m. gydymą pradėjusius asmenis. Tačiau žemo slenksčio paslaugų įstaigų duomenys ir vykdant ESCAPE projektą atlikta švirkštų likučių analizė rodo, kad stimuliantų vaidmuo švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tarpe didėja, o tai daugiausia pasireiškia kombinuoto narkotikų vartojimo atveju.
  • Didžiausias švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičių Europos Sąjungoje buvo užregistruotas daugiausia gyventojų turinčiose šalyse: Vokietijoje (107 316), Italijoje (105 652) ir Prancūzijoje (96 531) (9.1b pav.).
  • Apskaičiuota, kad bendras švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimas Europos Sąjungoje yra 1,8 atvejų 1 000 15–64 metų amžiaus gyventojų (9.1 pav.). Tai rodo, kad 2023 m. Europos Sąjungoje buvo apie 520 000 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, o įskaitant Norvegiją – 528 000.
9.1 a pav. Apytikris švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimas per pastaruosius 12 mėnesių (1 000 gyventojų), 2023 m. arba naujausi duomenys

Note: Based on the latest data available from each country.

9.1b. pav. Apytikris švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimas per pastaruosius 12 mėnesių pagal šalį, 2023 m. arba naujausi duomenys

Note: Two thirds of the national estimates of injecting drug use presented here were derived from indirect statistical methods based on health registries covering the period 2015 to 2023, while the remainder were derived by applying injection rates from treatment data to population estimates of opioid and stimulant users.

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas tarp asmenų, kuriems pradedamas specializuotas gydymas

  • Remiantis 24 šalių, iš kurių turima ankstesnių duomenų, duomenimis, 18 proc. iš 2023 m. specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą pirmą kartą pradedančių asmenų, kurie kaip pagrindinį vartojamą narkotiką nurodė heroiną, teigė, kad pagrindinis vartojimo būdas yra švirkštimasis; palyginti su 2022 m., ši dalis nepasikeitė, bet sumažėjo nuo 33 proc. 2013 m. Švirkštimosi paplitimas šioje narkotikų vartotojų grupėje skirtingose šalyse skiriasi; jis svyruoja nuo mažiau kaip 10 proc. Ispanijoje ir Portugalijoje iki 60 proc. ir daugiau Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
  • Remiantis turimais duomenimis, švirkštimąsi kaip pagrindinį narkotikų vartojimo būdą nurodo mažiau nei 1,5 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių kokaino vartotojų, 2 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių amfetamino vartotojų ir 5 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių metamfetamino vartotojų. Reikėtų pažymėti, kad Slovakijoje yra daugiau kaip 60 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių metamfetamino vartotojų, kurie švirkštimąsi nurodė kaip pagrindinį vartojimo būdą.
  • Kartu vertinant keturis pagrindinius švirkščiamuosius narkotikus, švirkštimosi kaip pagrindinio vartojimo būdo paplitimas tarp pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų Europoje 2023 m. sumažėjo iki 5 proc. (2022 m. – 6 proc.) po kelerius metus trukusio mažėjimo nuo 8 proc. 2018 m. (9.2 pav.).
9.2 pav. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimo tendencijos tarp pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas yra heroinas, kokainas, amfetaminas arba metamfetaminas

Note: Trends in injecting among first-time treatment entrants are based on 24 countries with data for at least 5 of the 6 years (missing values were interpolated from adjacent years).

Švirkštų likučių analizė

Europos panaudotų švirkštų rinkimo ir analizės projekto įmonės (ESCAPE) tikslas – nustatyti įvairias medžiagas, kurias švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys vartoja 19 Europos Sąjungos ir Norvegijos miestų kontroliniame tinkle. Nors šie duomenys nėra reprezentatyvūs visos šalies mastu, jie rodo narkotikų vartojimo dinamikos įvairovę vietos lygmeniu, o ne atspindi bendrą nacionalinę padėtį.

Švirkščiamųjų medžiagų įvairovė

  • Iš 2023 m., kaip ir ankstesnių metų, rezultatų matyti, kad dalyvaujančiuose miestuose surinktuose naudotuose švirkštuose rasta labai įvairių medžiagų (9.3 pav.); tai atspindi vietos rinkas ir skirtingus narkotikus vartojančių asmenų pogrupius.
  • Dalyvaujančiuose miestuose surinktuose iš viso 3 276 naudotuose švirkštuose rasta bent vienos kategorijos narkotikų.
  • Iš viso buvo aptikta 91 skirtinga medžiaga iš 15 narkotikų kategorijų.
  • Buvo aptiktos dar 39 medžiagos, kurios klasifikuotos kaip priemaišos (11) arba metabolitai ir skilimo produktai (28).
9.3 pav. Naudotų švirkštų, kuriuose rasta narkotikų, procentinė dalis pagal narkotikų kategoriją ir miestą, 2023 m.

Data source: ESCAPE project. For the complete data set and analysis, see ESCAPE: data explorer, analysis and key findings.

Medžiagų deriniai

  • Pusėje švirkštų rasta dviejų ar daugiau kategorijų narkotikų likučių, o tai gali reikšti, kad švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys dažnai švirkščiasi daugiau nei vieną medžiagą arba kad švirkštai naudojami pakartotinai.
  • Dažniausias švirkštuose rastas narkotikų derinys buvo stimulianto ir opioido mišinys: heroinas ir kokainas (Amsterdame, Atėnuose, Barselonoje, Kelne, Dubline, Heraklione, Madride, Patruose, Salonikuose); heroinas ir amfetaminas (Osle); buprenorfinas / heroinas ir metamfetaminas (Prahoje); metadonas ir kokainas (Splite); nitazenai ir kokainas (Rygoje).
  • Išimtys buvo Budapeštas (sintetiniai katinonai ir amfetaminai), Helsinkis (buprenorfinas ir benzodiazepinai), Klaipėda (karfentanilis ir metadonas), Paryžius (kokainas ir sintetiniai katinonai), Talinas (amfetaminas ir metamfetaminas) ir Vilnius (karfentanilis ir testosteronas).

Opioidai

  • Atsižvelgiant į nuolatinį heroino prieinamumą vietos narkotikų rinkose, heroinas vis dar buvo dažniausiai aptinkamas švirkštuose, surinktuose 6 iš 19 miestų (Dubline – 99 proc., Atėnuose – 92 proc., Kelne – 70 proc., Osle – 68 proc., Heraklione – 47 proc., Amsterdame – 43 proc.). Be to, šio narkotiko buvo aptikta daugiau nei 50 proc. švirkštų, surinktų Barselonoje (58 proc.) ir Salonikuose (52 proc.).
  • Karfentanilio (fentanilio darinio) dažniausiai buvo rasta švirkštuose, surinktuose Lietuvos miestuose Vilniuje (95 proc.) ir Klaipėdoje (29 proc.), rečiau – kaimyninėje Latvijoje, Rygoje (6 proc.).
  • Nitazenų – stiprių naujų sintetinių opioidų – aptikta Rygoje (metonitazeno – 66 proc., izotonitazeno – 41 proc.) ir Taline (protonitazeno – 33 proc., metonitazeno – 12 proc., izotonitazeno – 6 proc.). Kartais kartu su nitazenais švirkštų likučiuose buvo rasta kitų medžiagų, pavyzdžiui, Taline – amfetamino ir metadono, Rygoje – kokaino ir metadono.
  • Buprenorfino dažniausiai aptikta Patruose (58 proc.), Helsinkyje (39 proc.), Prahoje (37 proc.) ir Heraklione (32 proc.), o metadono dažnai rasta švirkštuose, surinktuose Splite (83 proc.), Klaipėdoje (54 proc.), Dubline (42 proc.) ir Rygoje (39 proc.).
  • Tramadolio buvo aptikta 17 proc. švirkštų, surinktų Atėnuose, o morfino – 7 proc. švirkštų, suriktų Paryžiuje.

Stimuliantai

  • Kokaino buvo aptikta daugiau kaip 50 proc. švirkštų, surinktų 6 iš 19 miestų (Dubline – 90 proc., Barselonoje – 89 proc., Salonikuose – 73 proc., Rygoje – 64 proc., Kelne – 62 proc., Madride – 56 proc.).
  • Sintetinių katinonų dažniausiai buvo rasta Budapešte (69 proc.), Paryžiuje (65 proc.), Madride (46 proc.) ir mažiau Amsterdame (15 proc.) ir Helsinkyje (14 proc.). Dalyvaujančiuose miestuose buvo nustatyta iš viso 13 skirtingų katinonų, iš kurių dažniausiai aptinkami buvo 3-CMC, N-etilnorpentedronas, mefedronas, 4-CMC ir alfa-PVP.
  • Metamfetamino buvo aptikta daugelyje Prahoje surinktų švirkštų (66 proc.), ketvirtadalyje švirkštų, surinktų Atėnuose (25 proc.) ir daugiau nei 10 proc. švirkštų, surinktų Madride (19 proc.), Taline (12 proc.) ir Barselonoje (11 proc.).
  • Amfetamino buvo rasta daugelyje švirkštų, surinktų Taline (67 proc.) ir Osle (52 proc.), o 20 proc. ar daugiau jo rasta švirkštuose, surinktuose Splite (26 proc.), Helsinkyje (23 proc.) ir Budapešte (20 proc.).

Benzodiazepinai ir kiti vaistai

  • Benzodiazepinų (alprazolamo, midazolamo) rasta 37 proc. švirkštų iš Helsinkio ir 10 proc. švirkštų iš Atėnų ir Dublino (alprazolamo, diazepamo).
  • Pregabalino (antikonvulsanto) buvo rasta 16 proc. švirkštų, surinktų Dubline, ir mažiau – Heraklione (5 proc.), Atėnuose (1 proc.) ir Salonikuose (<1 proc.), o benzokaino (anestezinio vaisto) aptikta 12 proc. švirkštų, surinktų Dubline.
  • Barselonoje piracetamo, kuris vartojamas kaip kognityvinis stimuliantas, buvo aptikta 52 proc. švirkštų.
  • Metilfenidato (stimuliuojančio vaisto, kuriuo gydomas DTHS) rasta 15 proc. Kelne surinktų švirkštų.
  • Testosterono rasta švirkštuose, surinktuose Vilniuje (13 proc.) ir Klaipėdoje (8 proc.).

Daugiau informacijos galima rasti dokumente Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės.

Pirminiai duomenys

Duomenis, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.

Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.

Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.

Button for European Drug Report 2025 survey - click to take survey


Top