Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)
Švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims kyla rizika užsikrėsti infekcijomis dalijantis narkotikų vartojimo reikmenimis. Šiame puslapyje rasite naujausią su narkotikais susijusių infekcinių ligų Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie ŽIV ir hepatito B bei C virusų infekcijas.
Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.
Su narkotikų vartojimu susijusios infekcinės ligos tebėra problema
Švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims dalijantis narkotikų vartojimo reikmenimis, kyla didelė rizika užsikrėsti hepatito B ir C virusais (atitinkamai HBV ir HCV) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Šios infekcijos gali sukelti lėtines ligas, kurios gali padaryti didelę žalą sveikatai, nuo jų galima ir mirti.
Žalos mažinimo srities spragos ir stimuliantų vartojimas trukdo ES pasiekti darnaus vystymosi tikslus, susijusius su kova su ŽIV.
Nauji pranešimai apie ŽIV rodo ir viruso perdavimo lygį, ir atitinkamo lygio prevencinių intervencijų poreikį. Nors bendras su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusių pranešimų apie ŽIV skaičius Europos Sąjungoje 2023 m. sumažėjo iki 980 (2022 m. – 1 088), pranešimų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų, išliko toks pat kaip iki COVID-19 pandemijos – 2,18 (10.1 pav.). Taip iš dalies gali būti dėl to, kad vėl pradėta teikti ankstesnio lygio paslaugas, be to, galėjo prisidėti ir padidėjęs asmenų, kuriems nustatyta ŽIV diagnozė, judėjimas Europos šalyse po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Todėl šiuos duomenis reikia aiškinti atsargiai, nes jie nebūtinai rodo naujų infekcijų atvejų skaičiaus padidėjimą. Jie taip pat nebūtinai kelia abejonių dėl ilgalaikio pranešimų apie ŽIV mažėjimo.
Manoma, kad žalos mažinimo metodai, visų pirma aprūpinimas steriliomis švirkštimosi priemonėmis, įskaitant jų dalijimą įkalinimo įstaigose ir vaistinėse, yra labai svarbūs siekiant mažinti ŽIV perdavimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Nepaisant to, šiuo metu yra keletas problemų, dėl kurių būtina atnaujinti Europos Sąjungos pastangas gerinti paslaugas, skirtas kovoti su infekcinėmis ligomis ir išlaikyti ankstesniais metais pasiektą pažangą kovojant su ŽIV perdavimu. Tarp jų – mažėjantis sterilių švirkštimosi reikmenų prieinamumas kai kuriose šalyse ir nepakankama geografinė aprėptis. Iš turimų duomenų matyti, kad dviejuose trečdaliuose ES valstybių narių vidutinis metinis sterilių švirkštų, išdalytų vienam švirkščiamųjų narkotikų vartotojui, skaičius tebėra mažesnis už PSO nustatytą tikslą, o kai kuriais atvejais jis net sumažėjo (10.2 pav.). Be to, sterilių švirkštų dalijimo geografinė aprėptis (10.3 pav.) tebėra nepakankama keliose šalyse, įskaitant Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Lietuvą, Vengriją, Maltą, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją. Bulgarijoje, kur vis dar kyla sunkumų dėl žalos mažinimo finansavimo ir viešųjų pirkimų, priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo įstaigos pranešė apie didelį ŽIV teigiamų tyrimų rezultatų rodiklio, kuris yra netiesioginis ŽIV paplitimo rodiklis, padidėjimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kuris 2023 m. sostinėje Sofijoje pasiekė 16 proc. Be to, Europoje toliau didėja įvairių stimuliantų, įskaitant kokainą, amfetaminą, sintetinius katinonus ir, kiek mažiau, metamfetaminą, prieinamumas. Stimuliantų švirkštimasis siejamas su dažnesniais ir žalingesniais švirkščiamųjų narkotikų vartojimo modeliais. Per pastarąjį dešimtmetį Europoje užfiksuota bent septyni ŽIV protrūkiai, susiję su stimuliantų švirkštimusi (10.4 pav.). Kadangi stimuliantų prieinamumas vis didėja, naujų protrūkių rizika prisideda prie ŽIV prevencijos iššūkių, kuriuos kelia ilgalaikės opioidų problemos Europoje. Galiausiai, Europos patirtis, susijusi su stimuliantų švirkštimosi sukeltais ŽIV protrūkiais, parodė, kad norint užkirsti kelią tokiems įvykiams ir juos suvaldyti, reikia teikti gana aukšto lygio žalos mažinimo paslaugas. Tai reiškia, kad šalys, kuriose paslaugų lygis yra nepakankamas, atsižvelgiant į numatomą švirkščiamųjų narkotikų vartojimo problemų mastą, išlieka mažiau atsparios galimiems ŽIV protrūkiams.
Europos Sąjungoje vis dar sudėtinga ne tik pasirengti protrūkiams, bet užtikrinti, kad visi ŽIV užsikrėtę narkotikus vartojantys asmenys gautų gydymą. 2021–2023 m. atlikti serologinio paplitimo tyrimai parodė, kad Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje ŽIV paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų viršija 15 proc. Įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, PSO tikslai, susiję su nuolatine ŽIV užsikrėtusių asmenų priežiūra, yra pasiekti, kad iki 2030 m. 95 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę, būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir būtų nuslopintas viruso dauginimasis organizme. 2023 m. ES valstybės narės pranešė apie 186 AIDS atvejus, susijusius su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu (0,41 atvejo milijonui gyventojų), o tai rodo, kad kai kuriems asmenims ŽIV diagnozuojamas per vėlai, jie turi menkas gydymosi galimybes arba nepakankamai laikosi gydymo režimo, dėl to kyla ligų, kurių galima išvengti, ir mirties pavojus. AIDS atvejų, susijusių su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, skaičius buvo didesnis nei vienas atvejis milijonui gyventojų Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, o tai rodo didelius trūkumus užtikrinant šios pagrindinės gyventojų rizikos grupės priežiūros tęstinumą.
Lėtinių su narkotikais susijusių HCV infekcijų mažinimas miestų lygmeniu
Europoje švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys taip pat labai dažnai serga lėtiniu virusiniu hepatitu, o švirkščiamųjų narkotikų vartojimas tebėra dažniausias naujų HCV atvejų rizikos veiksnys. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad ne mažiau kaip 36 proc. visų lėtinių HCV atvejų ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje siejama su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu. Be to, įrodyta, kad žalos mažinimo paslaugos, pvz., adatų ir švirkštų keitimo programos, taip pat gydymas opioidų agonistais, gali padėti sumažinti HCV perdavimo riziką. Kaip minėta anksčiau, šių intervencinių priemonių aprėptis ir prieinamumas įvairiose Europos šalyse gerokai skiriasi (10.3 pav.). Siekiant šalinti su HCV infekcija siejamą riziką, svarbu nustatyti asmenis, užsikrėtusius lėtine viruso infekcija, nes jiems gresia cirozė ir vėžys, be to, jie, dalindamiesi narkotikų vartojimo reikmenimis, kurie turėjo sąlytį su jų krauju, gali perduoti virusą kitiems. Tačiau daugelyje šalių sudėtinga išsitirti dėl HCV ir gauti gydymą, todėl daug HCV infekcijų gali būti nediagnozuojamos ir negydomos.
Virusinės arba aktyvios HCV infekcijos paplitimo tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų tendencijos laike yra naudingos prevencijos ir gydymo poveikiui stebėti. EUDA stebi pažangą pasitelkdama savo virusinio hepatito išnaikinimo barometrą. Iš EUDA duomenis teikiančių šalių, Ispanija, Švedija ir Norvegija turi duomenų, kad laikui bėgant virusinio HCV paplitimas, matuotas pagal HCV-RNR atliekant serologinio paplitimo tarp asmenų, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus ir naudojasi žalos mažinimo paslaugomis, tyrimą miestuose, labai sumažėjo. 2015–2022 m. Stokholme jis sumažėjo nuo 64 proc. 2015 m. iki 30 proc. 2021 m.; Madride – nuo 41 proc. iki 20 proc. Didžiausias sumažėjimas užregistruotas Osle – nuo 46 proc. 2015 m. iki 7 proc. 2023 m., taigi buvo pasiektas PSO nustatytas 80 proc. sumažinimo tikslas. Pagrindinėje Liuksemburgo įkalinimo įstaigoje – tokioje vietoje, kur narkotikų vartojimas yra dažnas užsikrėtimo HCV šaltinis – atliekant patekimo į šią įstaigą patikrą, nustatyta, kad HCV-RNR paplitimas sumažėjo nuo 10 proc. 2015 m. iki mažiau nei 5 proc. 2021 m. Šios džiuginančios tendencijos pastebimos miestuose, kuriuose pagrindinėms narkotikų vartotojų rizikos grupėms taikomas decentralizuotas ir integruotas prevencijos, testavimo ir gydymo metodas. Šis metodas, patvirtintas bendrose EUDA ir ECDC gairėse (žr. toliau), įvairiais aspektais taikomas visuose miestuose, pavyzdžiui, Madride suteikiama daugiau žalos mažinimo galimybių informavimo paslaugų klientams ir atliekami nemokami testai bei duodami individualiai pritaikyti nukreipimai, su nurodymais dėl priežiūros, kai reikia apsilankyti ligoninėje. Stokholme tyrimai atliekami ir gydymas teikiamas, kiek įmanoma, toje pačioje vietoje. Liuksemburgas siekia užtikrinti, kad asmenys, kuriems diagnozė nustatyta būnant įkalinimo įstaigoje, baigtų gydymą ir išėję į laisvę toliau gautų sveikatos priežiūros paslaugas Apskritai, taikant decentralizuotą ir integruotą metodą, siekiama išlaikyti didelę prevencijos ir žalos mažinimo paslaugų aprėptį, kad būtų išvengta pakartotinių infekcijų. Nors šiam metodui įgyvendinti reikia nemažai finansinių išteklių, jis laikomas ekonomiškai veiksmingu daugeliu atžvilgiu, nes ilgainiui gali išgelbėti gyvybes ir sumažinti kitiems ištekliams tenkančią naštą.
Susiję lytiškai plintančių infekcijų atvejai rodo, kad narkotikus vartojantiems asmenims būtina teikti integruotą priežiūrą.
Neseniai Liuksemburge tarp narkotikų vartotojų buvo aptiktas sifilio, lytiniu keliu plintančios bakterinės infekcijos, klasteris. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. nustatyti iš viso 23 atvejai. Tarp užsikrėtusiųjų buvo aštuonios moterys, kurios, kaip pačios teigė, užsiiminėjo prostitucija, kad galėtų susimokėti už vartojamus narkotikus, buvo laikomos marginalizuotomis ir nesinaudojo pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Nepaisant bendro aukšto žalos mažinimo paslaugų lygio Liuksemburge, šio infekcijų klasterio atsiradimas ir jo ryšys su narkotikų vartojimu pabrėžia marginalizuotų gyventojų grupių, kurios gali neturėti galimybės naudotis paslaugomis, pažeidžiamumą. Tai taip pat rodo, kad jei nebūtų atliktas ŽIV protrūkio tyrimas, infekcijų klasteris galėjo likti nenustatytas. Tai savo ruožtu didina tikimybę, kad esama panašių klasterių, kurie nebuvo aptikti.
Kalbant apie kitas grupes, neteisėtų stimuliantų ir kitų narkotikų vartojimas per grupinius lytinius santykius, kartais trunkančius ilgesnį laiką, tarp nedidelės grupės vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, vadinamas chemsex. Tokių santykių metu paprastai vartojami narkotikai yra sintetiniai stimuliantai, depresantai ir disociatyvios medžiagos, o didelės rizikos narkotikų vartojimas gali būti paplitęs kartu su itin rizikingu seksualiniu elgesiu, todėl šioje srityje yra svarbi informavimo ir žalos mažinimo veikla. Dėl kai kurių iš šių narkotikų, įskaitant švirkščiamuosius, itin rizikingo vartojimo kyla pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Tai, be kita ko, gali būti per kraują plintantys virusai, tokie kaip ŽIV ir HCV, taip pat kitos ligos, pavyzdžiui, beždžionių raupai, šigeliozė ir hepatitas A, kurių klasteriai 2023 m. keliose ES valstybėse narėse buvo nustatyti tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Vartotojams taip pat kyla didesnė ūminio toksinio narkotikų poveikio ir kitų sveikatos sutrikimų rizika. Tokiu būdu narkotikus vartojantys asmenys dažnai nesilanko priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo įstaigose, bet gali lankytis kitur, įskaitant lytinės sveikatos priežiūros įstaigas.
EUDA ir ECDC rekomendacijose nurodyta, kad įperkamos ir prieinamos priešekspozicinės profilaktikos ŽIV prevencijai paslaugos, kaip vienas iš prevencijos paslaugų derinio elementų, turi būti teikiamos visiems, kuriems jų reikia, įskaitant narkotikus vartojančius asmenis, kai tai tikslinga klinikiniu požiūriu. Nepaisant to, duomenys apie optimizuotą priešekspozicinės profilaktikos taikymą švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims vis dar renkami. Rekomendacijose taip pat rekomenduojama po ekspozicijos įvykio atlikti poekspozicinę profilaktiką. Žemesnio slenksčio paslaugų įstaigos, kurių tikslas – vykdyti priešekspozicinę ir poekspozicinę profilaktiką, dažnai susiduria su sunkumais finansuojant profilaktikos priemones, o tai gali kelti iššūkių vykdant prevenciją, kai šios profilaktikos priemonės yra kliniškai pagrįstos.
Imtis veiksmingų žalos mažinimo priemonių asmenų, kurie yra veikiami šių su narkotikais susijusių rizikos veiksnių, atžvilgiu tebėra sudėtinga, todėl būtina parengti specialiai pritaikytas intervencines priemones. Europoje narkotikų vartojimo priklausomybės ir lytinės sveikatos problemų gydymo paslaugos paprastai finansuojamos skirtingomis lėšomis, joms taikomi skirtingi tinkamumo kriterijai ir jos retai būna teikiamos toje pačioje vietoje. Dėl to sunku suteikti integruotą priežiūrą asmenims, kuriems kyla dvejopa – nesaugių lytinių santykių ir didelės rizikos narkotikų vartojimo – rizika, kai narkotikai vartojami lytinių santykių metu.
Norint pasiekti PSO tikslus, reikia daugiau investuoti į Europos priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo įstaigas
ES politikos formuotojai įsipareigojo laikytis PSO pasaulinio sveikatos sektoriaus strategijų iki 2030 m. įveikti AIDS, virusinio hepatito epidemijas ir lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau, kad šie tikslai būtų pasiekti, vis dar reikia daugiau investuoti į žalos mažinimo paslaugas, tyrimus ir nukreipimą gydytis, nes daugelyje šalių šios paslaugos tebėra nepakankamos. Todėl reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams ir mažinti užkrato plitimą, taip sumažinant su ŽIV, HCV, HBV ir kitomis infekcijomis siejamas ligas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Bendromis EUDA ir ECDC rekomendacijomis dėl infekcinių ligų plitimo tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų prevencijos ir kontrolės remiamos pritaikytos bendruomeninės prevencijos, tyrimų ir gydymo paslaugos. Tai apima tikrinimą ne formaliose sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, teikiant išvykstamąsias paslaugas, ir rodo, kaip labiau integruotas požiūris į tikrinimą ir nukreipimą priežiūrai veiksmingai padeda mažinti šią neišnykstančią nelygybę sveikatos srityje. Įtraukūs žalos mažinimo metodai, ypač aprūpinimas steriliomis švirkštimosi priemonėmis, įskaitant įkalinimo įstaigose ir vaistinėse, dabar laikomi esminiais siekiant sumažinti infekcinių ligų plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Tačiau daugelyje šalių nemokamų adatų ir švirkštų dalijimo aprėptis ir prieinamumas tebėra nepakankami, tik 7 iš 25 šalių, kurios teikia duomenis, 2023 m. pasiekė PSO paslaugų teikimo tikslus (10.2 pav.). Politikos formuotojai vis dar turi užtikrinti, kad žalos mažinimo tarnybų, dirbančių su švirkščiamuosius narkotikus vartojančiais asmenimis, stabilus finansavimas taptų vienu iš pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų.
10.3 pav. Adatų ir švirkštų keitimo programų prieinamumas Europoje regioniniu lygmeniu, 2023 m. arba paskutinių metų duomenys
Duomenys pateikiami pagal 2 arba 3 NUTS lygmenis. Daugiau informacijos apie NUTS (teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą) rasite Eurostato interneto svetainėje. 2 ir 3 NUTS lygmens duomenų trūkumas nereiškia, kad intervencinė priemonė šalyje netaikoma.
Svarbiausi duomenys ir tendencijos
ŽIV ir (arba) AIDS
- 2023 m. naujų pranešimų apie ŽIV atvejus dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo Europos Sąjungoje padaugėjo iki 980 (2,18 atvejo milijonui gyventojų), palyginti su 1 088 pranešimais ankstesniais metais (10‑5 pav.).
- Airija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva ir Liuksemburgas nurodė, kad su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusių pranešimų apie ŽIV rodiklis viršija 5 atvejus milijonui gyventojų.
- 2023 m. su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susiję nauji ŽIV atvejai sudarė 5,6 proc. visų naujų pranešimų, kai viruso perdavimo būdas buvo žinomas. Tais pačiais metais su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susiję ŽIV atvejai sudarė daugiau kaip 10 proc. naujų atvejų Latvijoje (24 proc.), Lietuvoje (19 proc.), Graikijoje (19 proc.), Austrijoje (14 proc.), Suomijoje (12 proc.), Vokietijoje (11 proc.) ir Norvegijoje (11 proc.).
- 2023 m. Europos Sąjungoje pranešta apie 186 naujus su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusius AIDS atvejus; daugiausia pranešimų gauta iš Bulgarijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos.
HCV ir HBV
- Šešios Europos šalys turi parengusios naujus aktyvios HCV infekcijos paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie naudojasi žalos mažinimo paslaugomis, įverčius. Aktyvios HCV infekcijos paplitimas, nustatytas atlikus serologinio paplitimo tyrimus, svyravo nuo beveik 7 proc. Osle (2023 m.) iki 56 proc. Taline (2022 m.). Vidutinis paplitimas buvo nustatytas Madride (2022 m.) – 20 proc., Budapešte (2021 m.) – 24 proc., Bavarijoje (2022 m.) – 27 proc. ir Stokholme (2021 m.) – 30 proc.
- 2023 m. švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dėl klinikinių ar finansinių apribojimų tebebuvo sudėtinga gauti tiesioginio veikimo antivirusinį HCV gydymą 4 ES valstybėse narėse.
- Didžiausi HBV infekcijos įverčiai (nustatomi tuo atveju, jei aptinkamas hepatito B paviršinis antigenas), parengti remiantis naujausių serologinio paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tyrimų duomenimis, buvo Vengrijoje (2021 m. – 5,8 proc.), Latvijoje (2022 m. – 5,6 proc.) ir Rumunijoje (2023 m. – 5,6 proc.).
- 2023 m. 20 ES valstybių narių buvo parengusios virusinio hepatito klausimams skirtą politiką, į kurią buvo įtraukti švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Norint pasiekti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų priežiūros tęstinumo tikslus, labai svarbu HCV, HBV ir ŽIV tyrimą ir gydymą įtraukti į žalos mažinimo, gydymo nuo narkotikų vartojimo priklausomybės ir įkalinimo įstaigose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daugiau išsamios informacijos galima rasti EUDA medžiagoje Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės.
Pirminiai duomenys
Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.
Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.
