Gydymas opioidų agonistais. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)
Opioidų vartotojai sudaro didžiausią grupę, kuriai taikomas specializuotas priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymas, daugiausia – gydymas opioidų agonistais. Šiame puslapyje pateikta naujausia gydymo opioidų agonistais Europoje analizė, įskaitant pagrindinius duomenis apie aprėptį, gydomų žmonių skaičių, gydymo būdus ir kitus aspektus.
Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.
Kai kuriose ES šalyse tebėra mažai galimybių gydytis nuo priklausomybės nuo opioidų vartojimo, nes kyla naujų iššūkių.
Nors šiuo metu pagalbos dėl narkotikų vartojimo kreipiasi įvairesni asmenys, tai, kad gydymas opioidų agonistais trunka ilgai reiškia, kad daugelyje šalių šį gydymą gaunantiems asmenims vis dar tenka didelė dalis priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo paslaugoms skirtų išteklių. Nepaisant to, gydymo opioidų agonistais galimybės Europos Sąjungoje skiriasi, o kai kuriose šalyse jis yra nepakankamas. Be to, mums sunkiau reaguoti į priklausomybę nuo opioidų vartojimo dėl naujų pokyčių opioidų rinkoje, galimo poveikio gydymo optimizavimui ir iššūkių, susijusių su gydymo sistemų darbuotojais.
Apskaičiuota, kad 2023 m. Europos Sąjungoje dėl problemų, susijusių su neteisėtų narkotikų vartojimu, buvo gydoma 1,7 mln. asmenų (2,1mln. kartu su Norvegija ir Turkija). Taikant specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą, pasitelkiami įvairūs medicininiai (įskaitant farmakologinius), psichologiniai, socialiniai ir elgsenos metodai, kuriais siekiama sustabdyti arba sumažinti narkotikų vartojimą ir švirkštimąsi. Apskritai maždaug pusė milijono didelės rizikos grupės opioidų vartotojų Europos Sąjungoje buvo gydomi opioidų agonistais, o tai tebėra pagrindinis farmakologinis priklausomybę nuo opioidų turinčių asmenų gydymo metodas ir gali būti derinamas su psichosocialinėmis intervencijomis.
Gydymo tikslai ir rezultatai gali labai skirtis priklausomai nuo intervencijos rūšies ir besigydančio asmens poreikių. Gydymo tikslai gali būti įvairūs – nuo susilaikymo nuo neteisėtų narkotikų vartojimo ar jo mažinimo iki žalos prevencijos, socialinės reintegracijos ir išgijimo.
Naujausiose EUDA ir ECDC rekomendacijose dėl infekcinių ligų plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų prevencijos ir kontrolės rekomenduojama gydymą opioidų agonistais taikyti tiek bendruomenėse, tiek įkalinimo įstaigose, siekiant užkirsti kelią HCV ir ŽIV perdavimui ir padėti sumažinti su narkotikų švirkštimusi susijusią riziką ir narkotikų švirkštimosi dažnumą. Rekomendacijose taip pat patariama kartu su opioidų agonistų gydymu teikti sterilius švirkštimosi reikmenis, kad intervencinės priemonės būtų kuo veiksmingesnės kuo daugiau opioidus besišvirkščiančių asmenų (taip pat žr. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Dabartinė padėtis Europoje ir Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje).
Vis dėlto, šalyse labai skiriasi teikiamo gydymo sąlygos ir forma, taip pat gydymo opioidų agonistais prieinamumo pakankamumas, kad būtų patenkinti asmenų, kuriems reikalinga tokia priežiūra, poreikiai. Kai kuriose ES valstybėse narėse, kurios praneša apie didelį didelės rizikos opioidų vartojimo paplitimą, gydymas opioidų agonistais tebėra nepakankamas ir nesiekia PSO rekomenduojamo lygio (žr. toliau Svarbiausi duomenys ir tendencijos).
Ambulatorinio ir stacionarinio gydymo pusiausvyra nacionalinėse gydymo sistemose įvairiose šalyse taip pat labai skiriasi. Europoje maždaug 13 proc. priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo paslaugų teikiama stacionarinės priežiūros įstaigose, visų pirma ligoninių stacionarinio gydymo centruose (pvz., psichiatrijos ligoninėse), tačiau taip pat gali būti teikiamas terapinėse bendruomenėse, o kai kuriose šalyse –- įkalinimo įstaigų specializuotuose stacionarinio gydymo centruose. Tačiau apskritai gydymas opioidų agonistais dažniau teikiamas ambulatorinėse įstaigose. Tai gali būti specializuoti priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo centrai, žemo slenksčio paslaugų įstaigos ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, įskaitant bendrosios praktikos gydytojų kabinetus. Kai kurios šalys per COVID-19 pandemiją taip pat nustatė lankstesnes ambulatorinio gydymo galimybes, daugelis jų išliko iki šiol. Be to, nedaugelis šalių pradėjo taikyti ir naujus gydymo būdus, pavyzdžiui, skirti ilgai veikiančius buprenorfino preparatus, kad besigydantys asmenys galėtų tęsti gydymą opioidų agonistais, atliekant vieną injekciją per mėnesį. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, nauji duomenys rodo, kad šis būdas gali padėti sumažinti vaistus skiriantiems gydytojams tenkantį krūvį, nes sumažėtų kiekvieno asmens vizitų skaičius, be to, jis gali padėti plačiau aprėpti kaimo vietoves ir atokius regionus. Paslaugų teikėjų įvairovė, nepriklausomai nuo taikomo gydymo, kelia sunkumų stebint gydymo opioidų agonistais teikimą ir besigydančių asmenų charakteristikas. Kai kuriose šalyse pastebima, kad mažėja priklausomybės ligų gydymo darbuotojų, o kai kurie gydymo įstaigų darbuotojai, pavyzdžiui, bendrosios praktikos gydytojai, nėra pakeičiami kitais, kai išeina į pensiją arba iš darbo, o tai gali pakenkti gydymo sistemų gebėjimui teikti priežiūrą.
Asmenų, gydomų nuo priklausomybės nuo opioidų vartojimo, poreikiai dabar yra sudėtingesni.
Tai, kad opioidų vartojimo keliamos problemos yra ilgalaikio pobūdžio, patvirtina turimi duomenys apie asmenų, kuriems taikomas gydymas opioidų agonistais, charakteristikas. Duomenys taip pat rodo, kad europiečių, turinčių problemų dėl heroino vartojimo, grupė sensta. Tai patvirtina faktas, kad beveik 70 proc. opioidų agonistais gydomų asmenų šiuo metu yra 40 metų amžiaus arba vyresni, o jaunesnių nei 30 metų yra mažiau nei 10 proc. Tai turi didelių pasekmių teikiamoms paslaugoms ir išlaidoms, nes paslaugos turi būti teikiamos atsižvelgiant į sudėtingesnius vis labiau pažeidžiamos populiacijos sveikatos priežiūros poreikius. Šiuo atveju svarbu užtikrinti veiksmingus nukreipimo į bendresnio pobūdžio įstaigas, teikiančias, kitų, su senėjimo procesu susijusių, sutrikimų gydymą, būdus. Tai tampa vis labiau būtina siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims, kurie gydomi nuo opioidų vartojimo priklausomybės ir kuriems reikalinga geriatrinė priežiūra dėl ilgalaikio narkotikų, taip pat tabako ir alkoholio vartojimo poveikio jų fizinei sveikatai. Gydant šios marginalizutos grupės asmenis taip pat reikia atsižvelgti į sudėtingas ir dažnai įsisenėjusias problemas, susijusias su psichikos sveikata, socialine izoliacija, užimtumu ir būstu. Europoje keičiantis opioidų vartojimo demografinei padėčiai, šiai grupei skirtų integruotų, daugiadalykių ir pagal amžių pritaikytos priežiūros paslaugų plėtojimas ir toliau bus svarbus formuojant politiką ir kuriant paslaugas.
Kombinuotas narkotikų vartojimas ir vietos narkotikų rinkose pasirodę nauji labai stiprūs sintetiniai opioidai gali kelti didesnę riziką opioidų vartotojams, ypač vyresnio amžiaus asmenims ir sudėtingų sveikatos priežiūros poreikių turintiems asmenims. Tais atvejais, kai narkotikų rinkose vis labiau įsigali nauji labai stiprūs opioidai, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar būtina pakoreguoti dabartinius gydymo opioidų agonistais metodus, kad jie išliktų optimalūs. Susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose Europos šalyse teberandama fentanilio, karfentanilio ir nitazenų. Be to, besikeičianti padėtis, susijusi su heroino kontrabanda į Europą iš Afganistano, dar labiau padidino netikrumą vertinant Europos narkotikų rinkas. Jei heroino prieinamumas Europoje sumažės, viena iš pasekmių gali būti didesnis labai stiprių opioidų vartotojų priežiūros poreikis. Dėl to kyla klausimas, kokias galimybes turi priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo sistemos, kad galėtų padėti nuo tokių narkotikų priklausomiems asmenims. Nors Amerikos klinikinėje praktikoje pradedama gauti įžvalgų apie galimą metadono ir buprenorfino vaidmenį gydant asmenis, kurie vietoj heroino pradėjo vartoti fentanilį, šiuo metu nėra jokių įrodymais pagrįstų protokolų. Siekiant nustatyti naujų metodų, derinamų su taikomu gydymu vaistais, galimą naudą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo sistemose, reikia politikos priemonių ir finansinės paramos tolesniems tyrimams, ypač atsitiktinių imčių kontroliuojamiems tyrimams, vykdyti.
Opioidų agonistais gydomų jaunesnių asmenų skaičius išlieka santykinai mažas ir stabilus. Tai galima paaiškinti mažesniu opioidų vartojimo paplitimu tarp jaunimo ir opioidų agonistais gydomų asmenų senėjimu. Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, Austriją ir Suomiją, praneša apie palyginti didelę mirtino opioidų perdozavimo atvejų dalį tarp jaunesnių nei 30 metų asmenų, ir tai gali reikšti, kad šioje amžiaus grupėje vis dar esama kliūčių gauti gydymą opioidų agonistais (žr. Mirties nuo narkotikų atvejai. Dabartinė padėtis Europoje). Iššūkiai šiuo atveju gali būti šie: žemas jaunų asmenų gydymo tęstinumo lygis, neigiamas požiūris į gydymą opioidų agonistais, kai kurių paslaugų teikėjų nenoras skirti gydymą ir amžiaus grupei tinkamų gydymo įstaigų stoka.
Daugiau informacijos apie sveikatos priežiūros ir socialinės srities priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią opioidų vartojimui, įskaitant tarp vyresnio amžiaus asmenų, galima rasti EMCDDA medžiagoje Kovos su narkotikais reagavimo priemonės sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse. Europos vadovas“.
Svarbiausi duomenys ir tendencijos
Gydomų asmenų skaičius
- Iš viso 2023 m. gydymas opioidų agonistais Europos Sąjungoje buvo taikomas daugiau nei pusei iš maždaug 860 000 didelės rizikos grupės opioidų vartotojų, t. y. apytikriai 511 000 asmenų (523 000 asmenų kartu su Norvegija ir Turkija) (12.1 pav.). Tačiau padėtis skirtingose šalyse skiriasi. Tose šalyse, iš kurių turima palyginamų 2012 m. arba 2013 m. duomenų, matyti, kad šis gydymas paprastai taikomas plačiau. Tačiau kai kuriose šalyse, kuriose, kaip manoma, yra daug didelės rizikos grupės opioidų vartotojų, pavyzdžiui, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, gydymo teikimo rodikliai yra per žemi ir nepakankami (12.2 pav.).
- Šalių, kurios nuolat pranešė apie asmenis, kuriems 2013–2023 m. buvo taikomas gydymas opioidų agonistais, duomenys rodo, kad per šį laikotarpį gydymo lygis išliko stabilus, o šį gydymą gaunančių asmenų skaičius beveik nesikeitė. Šio stabilumo priežastys įvairios. Šalyse, kuriose teikiama daug tokio gydymo paslaugų, tai gali rodyti dažnai lėtinį, recidyvuojantį priklausomybės nuo opioidų vartojimo pobūdį ir poreikį gydytis ilgą laiką; kitose šalyse (pvz., Latvijoje) tai gali rodyti mažus gydymo sistemų pajėgumus.
- Kai kuriose šalyse asmenų, kuriems taikomas gydymas opioidų agonistais, skaičius padidėjo, tai rodo, kad teikiama daugiau gydymo paslaugų; 2018–2023 m. laikotarpiu apie padidėjusį gydomų asmenų skaičių pranešė 10 šalių, įskaitant Suomiją (75 proc.), Lenkiją (50 proc.), Kiprą (20 proc.), Švediją (16 proc.) ir Maltą (15 proc.).
#EMBED-edr25-oat-figure-12.1#
#EMBED-edr25-oat-figure-12.2#
Gydymosi būdai
- Opioidus vartojantys asmenys dėl specializuoto priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo ir toliau dažniausiai kreipiasi patys. Asmenys, kurie dėl gydymo kreipėsi patys, taip pat padedami šeimos narių ar draugų, sudarė maždaug du trečdalius (64 proc.) visų specializuotą gydymą nuo priklausomybės nuo narkotikų vartojimo Europoje 2023m. pradėjusių asmenų. Daugiau nei penktadalį (23 proc.) asmenų nukreipė sveikatos, švietimo ir socialinės tarnybos, įskaitant kitus priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo centrus, o 7 proc. – baudžiamosios teisenos sistemos institucijos.
Opioidų agonistų vaistai
- Apie daugiau nei vieną gydymui opioidų agonistais naudojamą vaistą 2023 m. pranešė 25 šalys. Dažniausiai išrašomas vaistas yra metadonas, kurį vartojo daugiau kaip pusė (55 proc.) opioidų agonistais gydomų asmenų Europoje. Dar 35 proc. asmenų gydomi buprenorfino pagrindu pagamintais vaistais, kurie yra pagrindiniai vaistai, vartojami 9 šalyse. Kitos medžiagos, kaip antai lėtai veikiantis morfinas ar diacetilmorfinas (heroinas), išrašomi rečiau – Europoje juos vartoja apie 10 proc. opioidų agonistais gydomų asmenų. 7 šalys pranešė apie nedideliu mastu teikiamą gydymą heroinu, jei būtų įtraukti nebevykdomi bandomieji projektai.
- 5 šalys pranešė naudojančios naujesnius buprenorfino preparatus – ilgesnio veikimo injekcijų tirpalą ir poodinį implantą. Šiems preparatams išduoti visoje Europos Sąjungoje galiojantys rinkodaros leidimai atitinkamai 2018 m. ir 2019 m.
Alternatyvūs gydymo būdai
- Nors alternatyvūs gydymo būdai taikomi ne taip dažnai kaip gydymas opioidų agonistais, jie prieinami visose Europos šalyse. 11-oje šalių, apie kurias turima duomenų, 2023 m. nuo 3 proc. iki 47 proc. visų gydomų opioidų vartotojų taikomos kitos intervencijos nei gydymas opioidų agonistais, pavyzdžiui, medikamentinė detoksikacija, ambulatorinio ir stacionarinio abstinencijos gydymo intervencinės priemonės.
Pirminiai duomenys
Duomenis, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.
Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.
Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.
