Heroinas ir kiti opioidai. Dabartinė padėtis Europoje (2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)
Heroinas tebėra Europoje dažniausiai vartojamas neteisėtas opioidas, dėl kurio atsiranda didelė dalis su neteisėtų narkotikų vartojimu siejamų sveikatos problemų. Tačiau opioidų problema Europoje ir toliau vystosi taip, kad gali turėti svarbių pasekmių sprendžiant šios srities klausimus. Šiame puslapyje pateikta naujausia heroino ir kitų opioidų vartojimo padėties Europoje, įskaitant vartojimo paplitimą, gydymo poreikį, konfiskavimo atvejus, kainą ir grynumą, žalą ir kitus aspektus, analizė.
Šis puslapis yra 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EUDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. birželio 5 d.
Europos heroino ir opioidų rinka vis dar kelia žalos mažinimo ir gydymo iššūkių.
Heroinas tebėra Europoje dažniausiai vartojamas neteisėtas opioidas, dėl kurio atsiranda didelė dalis su neteisėtų narkotikų vartojimu siejamų sveikatos problemų. Tačiau Europos opioidų reiškinys toliau vystosi taip, kad tai greičiausiai turės didelės įtakos tam, kaip reaguojame į šios srities problemas.
Duomenys apie pradėtą gydymą nuo narkotikų vartojimo priklausomybės ir kiti rodikliai rodo, kad apskritai heroino vartotojų grupė Europoje sensta. 2013–2023 m. padidėjo visų specializuotą priklausomybės nuo heroino vartojimo gydymą pradedančių asmenų ir pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų amžiaus vidurkis, taip pat išaugo vyresnio amžiaus asmenų, pradedančių gydytis, dalis (žr. 6.1 pav. ir 6.2 pav.). Pagalbos ieškančių asmenų charakteristikų pokyčiai vis dažniau reiškia, kad paslaugos dabar tenkina sudėtingesnius sveikatos ir socialinės paramos poreikius. Būtina ne tik tiesiogiai spręsti narkotikų keliamas problemas, bet vykdyti su amžiumi susijusių ligų prevenciją arba jas gydyti, be to, reikia kurti veiksmingas daugiašales partnerystes su bendrosios sveikatos priežiūros ir socialinės paramos paslaugas teikiančiomis tarnybomis ir nukreipimo į jas būdus.
Nors heroinas ir toliau siejamas su daugeliu mirties nuo opioidų atvejų (žr. Mirties dėl narkotikų atvejai. Dabartinė padėtis Europoje), kitų opioidų populiarumas išaugo. Be to, nors 2023 m. heroinas tebebuvo dažniausiai vartojamas opioidas, dėl kurio ūminio toksinio poveikio narkotikų vartotojai kreipėsi į „Euro-DEN“ kontrolines ligonines, kai kuriuose miestuose kiti opioidai – opioidų agonistai, skausmą malšinantys vaistai arba stiprūs nauji sintetiniai opioidai – pranoko heroiną kaip pagrindinę kreipimosi į ligoninę priežastį. Nors šis duomenų rinkinys nėra reprezentatyvus nacionaliniu lygmeniu, jame pateikiama informacija padeda suprasti, kaip opioidų problematika gali keistis vietos lygmeniu. Be to, šie duomenys vertintini atsargiai, nes kai kurie šios srities pokyčiai veikiausiai rodo teigiamą ilgalaikės politikos, skirtos mažinti heroino paklausą, atgrasyti naujus asmenis nuo heroino vartojimo ir užtikrinti tinkamą bei veiksmingą gydymą, poveikį. Vis tik dabar daugiau dėmesio reikėtų skirti priemonėms, kuriomis siekiama mažinti terapiniams tikslams naudojamų opioidų galimo patekimo į neteisėtą rinką riziką. Svarbu pažymėti, kad siekiant šio tikslo neturėtų būti sukuriama papildomų kliūčių suteikti veiksmingą gydymą opioidų agonistais, kurio aprėptis daugelyje šalių tebėra nepakankama.
Taip pat pastebėta, kad pasikeitė heroino vartojimo būdai. Per pastarąjį dešimtmetį į gydymo įstaigas kreipiasi mažiau švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų – tiek pirmą kartą priklausomybės nuo heroino vartojimo gydymą pradedančių, tiek anksčiau jau gydytų asmenų. Vis dėlto, iš naujausių duomenų matyti, kad mažėjimo tendencija lėtėja (žr. 6.3 pav. ir Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje. Dabartinė padėtis). Perėjimui nuo švirkštimosi prie kitų vartojimo būdų, daugiausia rūkymo ir (arba) uostymo, įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, be kita ko, žalos mažinimo ir prevencijos priemonės ir narkotikų prieinamumo pokyčiai, galintys turėti įtakos vartojimo modeliams. Švirkštimąsi kaip pagrindinį narkotikų vartojimo būdą nurodo tik 20 proc. pirmą kartą gydytis dėl heroino vartojimo keliamų problemų pradedančių asmenų. Šis pokytis svarbus, nes švirkščiamųjų narkotikų vartojimas ypač glaudžiai susijęs su įvairiais neigiamais padariniais sveikatai. Blogiau yra tai, kaip aptariama kitose šios ataskaitos dalyse, kad apskritai švirkščiamųjų narkotikų vartotojai švirkščiasi įvairesnes medžiagas – dažniausiai stimuliantus, kurie vartojami dažniau nei opioidai. Be to, nerimą kelia tai, kad kai kuriose ES valstybėse narėse dalijama mažai, o kai kuriais atvejais – mažiau sterilių švirkštų (taip pat žr. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje. Dabartinė padėtis).
Be to, kad Europos narkotikų rinkoje esama įvairesnių opioidų ir kitų medžiagų, kombinuotas narkotikų vartojimas, paplitęs tarp asmenų, kurie daugiausia vartoja opioidus, tebėra viena iš pagrindinių sveikatos problemų, nes didina įvairią riziką. Svarbu pažymėti, kad iš kelių rodiklių duomenų matyti, jog heroinas ir kiti opioidai dažnai vartojami kartu su kitomis medžiagomis, įskaitant alkoholį, benzodiazepinus ar stimuliantus, pvz., kokainą, kreką ir amfetaminus. Opioidų ir kitų kvėpavimą slopinančių medžiagų vartojimas kartu su kitomis medžiagomis didina mirtino perdozavimo riziką, o patikimų ir naujausių šaltinių duomenys rodo, kad vienu metu vartojamos kelios medžiagos yra būdingas vietos narkotikų vartojimo modelis. 2023 m. trys iš penkių specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą Europoje pradedančių asmenų, kurie kaip pagrindinį probleminį narkotiką nurodė opioidus, teigė vartoję ir kitą medžiagą. Vietos lygmeniu 2023 m. daugiau nei trečdalis skubiosios pagalbos atvejų, apie kuriuos gauta pranešimų iš devynių ES valstybių narių 13 narkotikų vartojimo patalpų, priklausančių Europos narkotikų vartojimo patalpų tinklui, buvo susiję su kombinuotu narkotikų vartojimu. ESCAPE (Europos panaudotų švirkštų rinkimo ir analizės projekto įmonės) duomenys rodo, kad kombinuoto narkotikų vartojimo modeliai skirtingose šalyse ir pagal švirkščiamą opioidą skiriasi. Nors heroino dažnai buvo aptinkama švirkštuose kartu su kitais narkotikais ar priemaišomis, Vilniuje (Lietuva) ir Taline (Estija) nauji sintetiniai opioidai dažnai buvo vienintelis švirkštuose aptiktas veiklusis junginys. Salonikuose (Graikija) ir Prahoje (Čekija) buprenorfino dažnai buvo randama vieno arba kartu su naloksonu, o tai veikiausiai atspindi farmacinio preparato sudėtį.
Dėl gamybos ir neteisėtos prekybos pokyčių Europos heroino rinka gali pasikeisti
2022 m. balandžio mėn. Talibanui uždraudus auginti daržines aguonas, labai sumažėjo opijaus ir heroino gamyba Afganistane, kuris yra pagrindinis šio narkotiko šaltinis Europoje; Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vertinimu, 2023 m. opijaus pasėlių plotas sumažėjo 95 proc., t. y. nuo 232 000 hektarų 2022 m. iki 10 800 hektarų. Iš naujesnių UNODC duomenų matyti, kad 2024 m. daržinių aguonų ir toliau buvo auginama mažai – 12 800 hektarų. Jei opiumo ir heroino gamyba Afganistane ir toliau mažės, tikėtina, kad tai turės įtakos heroino prieinamumui Europoje, nors sunku numatyti, kada tai įvyks ir kaip tai pasireikš skirtingose ES valstybėse narėse. Neteisėto heroino kontrabandai iš Afganistano į Europą įtakos turi įvairūs veiksniai, kai kurie iš jų yra mažai suprantami, pavyzdžiui, Afganistano kaimo ūkininkų ir žemės savininkų socialinė ir ekonominė padėtis, tikėtinas opijaus ir heroino atsargų buvimas, kurį sunku įvertinti, arba kontrabandos kelių pokyčiai. Atsižvelgiant į ekonominę ir humanitarinę krizę Afganistane, Talibanas gali susidurti su vidaus spaudimu atšaukti draudimą, nes opijaus augalų auginimas anksčiau buvo svarbus pajamų šaltinis. Atsižvelgiant į visus šiuos pokyčius, akivaizdu, kad reikia gerinti narkotikų padėties Afganistane stebėseną. Siekdama gerinti pasirengimą ir teikti strategines įžvalgas ES politikos formuotojams, EUDA pradėjo vykdyti naują projektą šioje srityje.
Keletas rodiklių rodo, kad Europos heroino rinka pastaruosius 10 metų mažėjo. Nepaisant didelių konfiskuojamo kiekio svyravimų, ilgalaikės kainos ir grynumo tendencijos ir konfiskavimo atvejų skaičius leidžia manyti, kad pasiūla, palyginti su paklausa, nagrinėjamu laikotarpiu galėjo padidėti (žr. toliau Duomenys apie heroino ir kitų opioidų rinką). Tačiau, kaip rodo naujausi svarbiausių šalių, esančių pagrindiniame kontrabandos kelyje – Turkijos ir Bulgarijos – pateikti duomenys apie konfiskavimą, ir galbūt dėl pastebimo heroino grynumo sumažėjimo 2023 m., tai gali keistis. Nors duomenys gali rodyti, kad šiuo metu Europoje keičiasi heroino rinkos dinamika, reikia toliau stebėti, ar naujausi pokyčiai yra tiesioginė tiekimo iš Afganistano sutrikimų ar kitų geopolitinių veiksnių pasekmė, ir kaip jie gali toliau vystytis ir paveikti heroino prieinamumą.
Be tiekimo apribojimų, rinkos atsparumas ir prisitaikymas tebėra svarbiausi aspektai, padedantys geriau suprasti Europos heroino rinkos pokyčių signalus. Pavyzdžiui, pranešimuose nurodoma, kad tiesioginį draudimo poveikį galėjo sušvelninti opijaus atsargos Afganistane (Talibano įvesto narkotikų draudimo poveikio supratimas (angl. Understanding the impact of the Taliban drug ban)). Be to, dėl didelės Europos heroino rinkos vertės pasiūla Europoje trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų tapti šiek tiek atsparesnė, o kitose, mažiau pelningose rinkose pasiūla gali sumažėti greičiau. Be to, prekybos narkotikais tinklai puikiai geba prisitaikyti, dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose, ypač naujausių įvykių Sirijoje, gali keisti kontrabandos kelius. Už Europos išorės ir vidaus sienų esantys prekybos narkotikais tinklai ir toliau pasitelkia įvairius veikimo būdus, kad heroiną įvežtų į ES šalis. Tai gali būti didesnių krovinių slėpimas įrangoje ir mašinose, kaip matyti iš neseniai Bulgarijoje konfiskuoto kiekio, lengvųjų orlaivių naudojimas, taip pat regioninių ir mažesnių aerodromų naudojimas didmeniniams kroviniams Europos Sąjungoje gabenti, kaip matyti iš neseniai Airijoje įvykdyto konfiskavimo (žr. 6.4 pav., 6.5 pav. ir Narkotikų pasiūla, gamyba ir pirmtakai. Dabartinė padėtis Europoje).
Pastaba. Narkotikus konfiskavo Nacionalinis kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu biuras (Garda National Drugs and Organisated Crime Bureau) ir muitinė (Revenue’s Customs Service).
Pastaba. Narkotikus konfiskavo Bulgarijos nacionalinė muitinės agentūra.
Dėl galimo ilgalaikio heroino tiekimo iš Afganistano sumažėjimo nusikaltėlių tinklai, susiję su narkotikų kontrabanda, gali ieškoti alternatyvių šaltinių. Vis dėlto, atsižvelgiant į Afganistane pagaminto ir iš jo kontrabandos būdu įvežto opijaus ir heroino kiekį iki dabartinio draudimo, būtų sunku visiškai pakeisti Afganistane pagamintą heroiną kitų šalių, pvz., Mianmaro, gaminamu heroinu. Nors tai nėra nauja tendencija, įdomu pastebėti, kad 2024 m. ir 2025 m. pradžioje iš komercinių oro linijų keleivių, skridusių iš Tailando į ES valstybes nares, skirtingais atvejais buvo konfiskuota iki 60 kg baltojo heroino, galimai pagaminto Mianmare arba netoli jo. Tai gali reikšti, kad kai kurie prekybos narkotikais tinklai ieško alternatyvių heroino šaltinių, numatydami jo trūkumą Afganistane ateityje. Tai vyksta tuo metu, kai komercinė prekyba tarp Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos šalių turėtų plėstis.
Susirūpinimas dėl galimo didesnio naujų sintetinių opioidų pasiūlos ir vartojimo poveikio sveikatai
Šiuo metu naujiems sintetiniams opioidams apskritai tenka palyginti nedidelis vaidmuo Europos narkotikų rinkoje, tačiau kai kuriose šalyse dėl jų kyla didelių problemų, ir esama ženklų, kad ateityje jie galėtų tapti opesne Europos narkotikų vartojimo problema. Apie sintetinius opioidus, pvz., fentanilį ir jo darinius, įskaitant karfentanilį, kurie paprastai yra daug stipresni nei heroinas, jau daugelį metų pranešama ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje. Neseniai Europoje atsirado nauja sintetinių opioidų klasė – nitazenai, kai kurie iš jų yra daug stipresni už fentanilį. Nuo 2019 m. ES išankstinio perspėjimo sistemoje gauta pranešimų apie nitazenų buvimą bent 21 ES valstybės narės narkotikų rinkose (žr. Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Dabartinė padėisį Europoje). Europoje nitazenų konfiskavimo atvejų sparčiai daugėjo, o 2023 m. jų aptikta miltelių pavidalu tris kartus daugiau–10 kg. Taip pat labai padidėjo suklastotų vaistų, kurių sudėtyje yra nitazenų, prieinamumas –2024 m. mažiausiai 12 šalių ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje pranešė apie didėjantį konfiskuotų tablečių kiekį. Šie produktai paprastai imituoja teisėtų receptinių vaistų, visų pirma oksikodono ir šiek tiek mažiau benzodiazepinų, tokių kaip diazepamas ir alprazolamas, poveikį. Nors paprastai juos vartoja didelės rizikos grupės opioidų vartotojai, kyla susirūpinimas dėl jų galimo paplitimo platesnėje populiacijoje, kuri netoleruoja opioidų, įskaitant jaunimą. 2023 m. ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje pranešta apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent 20 valstybių narių, Norvegijoje ir Turkijoje, kur aptikta naujų sintetinių opioidų. Tais pačiais metais aštuonios šalys pranešė apie žalą, susijusią su nitazeno opioidais, įskaitant nemirtino ir mirtino apsinuodijimo atvejus ir protrūkius. Taip pat gauta pranešimų, kad Airijoje ir Prancūzijoje nitazeno opioidai buvo apgaule pardavinėjami kaip heroinas, o 2024 m. Airijoje – kaip benzodiazepinai, ir buvo siejami su apsinuodijimo atvejais bendruomenėje ir įkalinimo įstaigose tarp pažeidžiamų narkotikų vartotojų grupių.
Išskyrus kai kurias Baltijos šalis, nauji sintetiniai opioidai šiuo metu aiškiai neišsiskiria įprastuose ES lygmens duomenyse. Vis dėlto, pokyčiai šioje srityje kelia nerimą, nes šios medžiagos ateityje gali turėti neigiamų padarinių visuomenės sveikatai Europoje. Apie padidėjusį sintetinių opioidų prieinamumą ir su tuo susijusią žalą, įskaitant su narkotikais susijusios mirties atvejus, 2022 m. ir 2023 m. pranešė kai kurios Šiaurės ir Baltijos šalys, įskaitant Estiją ir Latviją. 2023 m. Prancūzijoje, 2024 m. Vokietijoje, 2023–2024 m. Švedijoje ir Norvegijoje buvo pranešta apie mirties ir ūminio toksiškumo, siejamų su nitazenais, grupinius atvejus arba didelį jų skaičių. Kadangi nitazeno opioidai labai stiprūs ir neseniai atsiradę, baiminamasi, kad jie paprastai neaptinkami skrodimo metu atliekant toksikologinius tyrimus. Dėl to atsiranda tikimybė, kad mirties atvejų skaičius bus įvertintas netiksliai.
Europa galėtų greitai reaguoti į apsinuodijimo protrūkius, susijusius su stipriais sintetiniais opioidais. Labai svarbu gerinti pasirengimą šioje srityje. Šiuo metu kuriama EUDA grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo sistema, o pirmasis bandomasis vertinimas atliktas 2024 m. pabaigoje, daugiausia dėmesio skiriant nitazenams ir karfentaniliui Baltijos regione. Pagrindinėse vertinimo išvadose, be kita ko, pažymėta, kad nitazenai vis labiau įsigali Estijos ir Latvijos narkotikų rinkose, o Lietuvoje ir toliau dominuoja karfentanilis. Šios medžiagos, regis, užpildė vakuumą, atsiradusį sumažėjus fentanilio ir heroino prieinamumui, o tai rodo vietos narkotikų rinkų gebėjimą prisitaikyti. Estija yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kurios opioidų rinkoje įvyko ilgalaikis pokytis po to, kai apie 2001 m., įvedus ankstesnį Talibano draudimą auginti opijaus pasėlius, sumažėjo heroino prieinamumas. Vis dėlto galiausiai draudimas buvo panaikintas, todėl heroinas vėl pateko į daugumą kitų ES valstybių narių, turinčių dideles šio narkotiko rinkas.
Buvo spėliojama, kad dėl Talibano įvesto draudimo auginti opijaus pasėlius Afganistane sumažėjus heroino prieinamumui Europoje, gali susidaryti palankesnės sąlygos didesniam sintetinių opioidų prieinamumui ir vartojimui. Atsižvelgiant į galimas neigiamas to pasekmes, Europa turi būti geriau pasirengusi mažinti žalą ir spręsti kitus iššūkius, kuriuos galėtų sukelti toks rinkos pokytis.
Šioje srityje nerimą kelia tai, kad į heroiną maišoma naujų sintetinių opioidų, nauji sintetiniai opioidai apgaule parduodami kaip kitos medžiagos ir heroinas pakeičiamas naujais sintetiniais opioidais. Dėl tokių pokyčių gali padidėti opioidų vartotojų perdozavimo ir mirties nuo narkotikų rizika. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad pastaraisiais metais Šiaurės Amerikoje labai išaugo su opioidų vartojimu siejamas mirtingumas, kurį lėmė stiprių sintetinių opioidų, daugiausia fentanilio darinių, vartojimas. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnių heroino rinkos sukrėtimų pavyzdžių, įmanoma, kad stimuliantai, tokie kaip kokainas ir sintetiniai katinonai, taip pat gali būti vartojami kaip heroino pakaitalai.
Nors dėl sumažėjusio heroino prieinamumo gali padidėti kombinuotas narkotikų vartojimas ir dažniau pakaitomis vartojamos kelios medžiagos, pagrindinė priemonė užkirsti kelią šiam scenarijui – sudaryti platesnes galimybes greitai gauti gydymą opioidų agonistais ir susijusią pagalbą, taip pat įgyvendinti adatų ir švirkštų keitimo programas. Siekiant išvengti perdozavimo ir mirties nuo narkotikų atvejų, tebėra svarbu sudaryti reikiamas sąlygas gauti naloksono. Svarbu toliau stebėti mažmeninėje prekyboje vietos narkotikų rinkose parduodamus narkotikus, kad būtų galima greitai nustatyti parduodamų medžiagų pokyčius ir pavojingas narkotikų partijas. Šiuo atžvilgiu ir toliau svarbus vaidmuo teks ES ankstyvojo perspėjimo sistemai, kaip ir naujosioms EUDA pranešimų apie narkotikus ir grėsmių vertinimo sistemoms.
Manoma, kad didžioji dalis naujų sintetinių opioidų, pavyzdžiui, nitazenų, kontrabandos būdu gabenama iš Kinijos į Europą. Vis dėlto, žinoma, kad šiek tiek sintetinių opioidų buvo pagaminta ir Europoje; neatmestina, kad, rinkoje susiklosčius palankioms sąlygoms, esami neteisėtų sintetinių narkotikų gamybos pajėgumai galėtų būti panaudoti sintetiniams opioidams gaminti.
Išsamesnių įžvalgų apie heroino tiekimo Europos Sąjungoje dinamiką rasite 2024 m. EUDA ir Europolo medžiagoje ES narkotikų rinka. Heroinas ir kiti opioidai. Išsami analizė; taip pat žr. EUDA medžiagą Opioidai. Sveikatos apsaugos ir socialinės srities reagavimo priemonės.
Svarbiausi duomenys ir tendencijos
Opioidų vartojimo paplitimas
- Apytikriai apskaičiuota, kad 2023 m. opioidus vartojo 0,3 proc. ES suaugusiųjų, t. y. maždaug 860 000 asmenų (palyginti su 2022 m., šis skaičius nepakito).
Priklausomybę nuo heroino ir kitų opioidų vartojimo gydytis pradedantys asmenys
- 2023 m. opioidų vartojimą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios nuspręsta pradėti specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą, nurodė 72 000 narkotikus vartojančių asmenų arba 23 proc. visų gydytis nuo narkotikų vartojimo priklausomybės Europoje pradedančių asmenų. Heroinas buvo pagrindinis narkotikas 12 000 (61 proc.) iš 19 000 pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų, kurie nurodė konkretų opioidą kaip savo pagrindinį probleminį narkotiką. Dar 3 000 pirmą kartą priklausomybės nuo opioidų vartojimo gydymą pradedančių asmenų nenurodė savo pagrindinio vartojamo narkotiko.
- Dauguma asmenų, siekiančių gydytis nuo su opioidais susijusių problemų, yra vyrai, kurie 2023 m. sudarė 80 proc. visų gydytis nuo priklausomybės nuo opioidų pradedančių asmenų. Ši dalis buvo palyginti stabili ir 2018–2023 m. mažai keitėsi.
- Dėl paslaugų teikimo sutrikimų per COVID-19 pandemiją 2020-2022 m. gydymą pradedančių asmenų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Vis dėlto, iš šių duomenų matyti ilgalaikė priklausomybės nuo heroino vartojimo gydymą pradedančių asmenų skaičiaus nuolatinio mažėjimo tendencija (6.6 pav.).
- Iš naujausių Europos šalių duomenų matyti, kad nuo tada, kai heroino pavartojama pirmą kartą (amžiaus vidurkis – 23 metai), iki pirmo karto, kai pradedamas gydymas dėl su heroinu susijusių problemų (amžiaus vidurkis – 38 metai) praeina 15 metų. 2018–2023 m. šis laikotarpis pailgėjo 5 metais moterų atveju, o vyrų atvejų – 6 metais.
- Remiantis 26 ES valstybių narių nacionaliniais duomenimis, 2023 m. gydymas opioidų agonistais taikytas apytikriai 511 000 narkotikų vartotojų (2022 m. – 510 000).
Su opioidų vartojimu susijusi žala
- 2023 m. opioidų, įskaitant heroiną ir jo metabolitus, dažnai kartu su kitomis medžiagomis, rasta 7 iš 10 mirtino perdozavimo atvejų, apie kuriuos turima toksikologinės informacijos (žr. Mirties nuo narkotikų atvejai. Dabartinė padėtis Europoje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turimi tik 19 ES valstybių narių duomenys.
- 2023 m. heroinas tebebuvo trečias dažniausiai vartojamas narkotikas, dėl kurio ūminio toksinio poveikio narkotikų vartotojai kreipiasi į „Euro-DEN Plus“ tinklo ligonines Europos Sąjungoje ir Norvegijoje; su šiuo narkotiku buvo susiję 13 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešta. Heroino aptikta 18 iš 22 Europos Sąjungos ir Norvegijos ligonių, dalyvavusių 2023 m. tyrime (6.7 pav.).
- Nustatyta, kad daugiau kaip penktadalis visų į ligoninę Droedoje (Airija) ir dvi ligonines Osle (Norvegija) patekusių asmenų ten pateko dėl heroino vartojimo. Dauguma į ligoninę dėl heroino vartojimo patekusių asmenų buvo 25–45 m. vyrai: 7 iš 18 ligoninių 2023 m. nebuvo nė vieno jaunesnio nei 25 metų paciento. Pusėje šių ligoninių moterys sudarė mažiau nei 7 proc. į jas dėl heroino vartojimo patekusių asmenų. Priklausomai nuo ligoninės, dažniausiai kartu su heroinu vartojami narkotikai buvo benzodiazepinai, kokainas ir amfetaminas.
Duomenys apie heroino ir kitų opioidų rinką
- Po to, kai 2021 m. padidėjo konfiskuotas heroino kiekis (iki 9,5 t), 2022 m. ES valstybių narių konfiskuotas heroino kiekis sumažėjo 16 proc. iki 8,0 tonų, o 2023 m. sumažėjo dar 33 proc. iki 5,4 tonos. 2023 m. ES valstybės narės pranešė, kad jose užregistruota iš viso17 000 heroino konfiskavimo atvejų (2022 m. – -21 500 atvejų). Apie didžiausius kiekius pranešė Belgija (2,9 tonos), Prancūzija (1,1 tonos), Ispanija (322 kilogramai) ir Italija (260 kilogramų). 2023 m. Turkijoje konfiskuota 3,3 tonos heroino, t. y. 58 proc. mažiau nei 2022 m. (8 tonos).
- 2023 m. vidutinis mažmeninės prekybos rinkoje parduodamo rudojo heroino grynumas svyravo nuo 5 proc. iki 40 proc.; pusėje šalių vidutinis jo grynumas svyravo nuo 13 proc. iki 21 proc. Iš indeksuotų tendencijų matyti, kad 2013–2023 m. vidutinė rudojo heroino kaina sumažėjo 25 proc. Šiuo laikotarpiu narkotiko grynumas svyravo ir 2023 m. gerokai sumažėjo (6.8 pav.).
- 2023 m. 20 šalių ES ankstyvojo perspėjimo sistemoje pranešė užregistravusios 927 naujų sintetinių opioidų konfiskavimo atvejus (22 kg), t. y. daugiau nei 2022 m., kai buvo konfiskuota 17 kg. Pažymėtina, kad 2023 m. konfiskuotų nitazenų kiekis padidėjo tris kartus – nuo 3 iki 10 kg. Iš 927 naujų opioidų konfiskavimo atvejų, apie kuriuos pranešta 2023 m., 24 proc. atvejų buvo konfiskuotas karfentanilis, 24 proc. – protonitazenas, 23 proc.– metonitazenas ir 20 proc. – tramadolis. Iš 22,0 kg konfiskuotų medžiagų karfentanilis sudarė 32 proc. (7,0 kg), po jo sekė protonitazenas – 29 proc.(6,4 kg), tramadolis – 22 proc. (4,8 kg). Daugiausia konfiskavimo atvejų užregistruota Šiaurės Europoje, o Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kartu užregistruota 77 proc. visų konfiskavimo atvejų ir 76 proc. (16,7 kilogramo) konfiskuoto kiekio.
- 2023 m. nustatyta maždaug 22 000 su heroino vartojimu arba laikymu susijusių teisės pažeidimų.
- 2023 m. Europos Sąjungoje sunaikinta 14 heroino gamybos vietų (10 Nyderlanduose, 3 Graikijoje ir viena Prancūzijoje). Paaiškėjo, kad visose vietose buvo smulkinami ir pakuojami heroino blokai, greičiausiai skirti parduoti tiek ES, tiek ne ES šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje. Be to, Čekija pranešė sunaikinusi dvi nenurodytų opioidų gamybos vietas.
Pirminiai duomenys
Duomenis, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.
Visus 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos pirminius duomenis, įskaitant metaduomenis ir metodines pastabas, galima rasti mūsų duomenų kataloge.
Šių duomenų, kuriais remiantis parengti šiame puslapyje pateikti infografikai, diagramos ir panašūs elementai, rinkinį rasite spustelėję toliau pateiktą nuorodą.
