Su narkotikais susijusios infekcinės ligos. Dabartinė padėtis Europoje (2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims kyla rizika užsikrėsti infekcijomis dalijantis narkotikų vartojimo reikmenimis. Šiame puslapyje rasite naujausią su narkotikais susijusių infekcinių ligų Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie ŽIV ir hepatito B bei C virusų infekcijas.

Šis puslapis yra 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EMCDDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. birželio 11 d.

ŽIV skaičius, padidėjęs iki buvusio prieš pandemiją, rodo, kad būtina plėtoti paslaugas

Švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems žmonėms, dalijantis narkotikų vartojimo reikmenimis, kyla rizika užsikrėsti infekcijomis, tokiomis kaip virusiniai hepatitai B ir C (HBV ir HCV) bei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Šios infekcijos gali sukelti lėtines ligas, kurios gali padaryti didelę žalą sveikatai, nuo jų galima ir mirti. Nors naujų ŽIV infekcijų dėl intraveninių narkotikų vartojimo skaičius Europos Sąjungoje ilguoju laikotarpiu mažėjo, daugiau kaip pusėje duomenis pateikusių šalių 2022 m., palyginti su 2021 m., naujų pranešimų apie ŽIV padaugėjo (10.1 pav.). 2022 m. pastebėtas padidėjimas iš dalies gali būti susijęs su intensyvesniu tikrinimu nuo ŽIV panaikinus COVID-19 judėjimo apribojimus, kai sveikatos paslaugos vėl imtos teikti kaip ikipandeminiu laikotarpiu (įskaitant tikrinimą nuo ŽIV). Kitas įtakos galėjęs turėti veiksnys – išaugęs žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV, judėjimas iš vienos Europos šalies į kitą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Todėl šiuos duomenis reikia aiškinti atsargiai, nes jie nebūtinai rodo naujų infekcijų atvejų skaičiaus padidėjimą. Jie taip pat nebūtinai kelia abejonių dėl ilgalaikio ŽIV pranešimų mažėjimo. Vis dėlto, nuo 2010 m. 38 proc. sumažėjęs pranešimų skaičius nepasiekė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tikslo – šį skaičių sumažinti 75 proc., o tai rodo, kad šioje srityje vis dar būtina dėti daugiau pastangų.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad 2022 m. Europos Sąjungoje daugiau kaip 40 proc. naujų ŽIV diagnozių, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, buvo nustatyta pavėluotai. Pacientams, kuriems ŽIV diagnozė nustatoma vėlai, kyla didesnė ŽIV susirgimų ir mirtingumo rizika, be to, jie gali prasčiau reaguoti į antiretrovirusinį gydymą. Būtina, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojai savanoriškai ir konfidencialiai galėtų išsitirti dėl infekcinių ligų, kad būtų galima suteikti reikiamą priežiūrą ir gydymą.

Iki 2022 m. nė viena EMCDDA duomenis teikianti šalis dar nebuvo pasiekusi visų PSO 95-95-95 tikslų dėl ŽIV užsikrėtusių asmenų, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, priežiūros tęstinumo. Pagal šiuos tikslus siekiama, kad iki 2030 m. būtų ištirti 95 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų, 95 proc. šių žmonių būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir 95 proc. jų būrų pasiekta viruso supresija. Apskritai, tarp ŽIV užsikrėtusių asmenų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams rečiau nustatoma ligos diagnozė, teikiama priežiūra ir pasiekiama viruso supresija Dėl to kyla didesnė ŽIV susirgimų ir mirtingumo rizika, be to, virusas gali toliau plisti. Kaip nurodyta naujausiose EMCDDA ir ECDC rekomendacijose dėl infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, turi būti įgyvendinamos specialiai pritaikytos bendruomeninės tikrinimo paslaugos. Tai apima tikrinimą ne formaliose sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, teikiant informavimo paslaugas; pabrėžiama, kaip labiau integruotas požiūris į tikrinimą ir nukreipimą priežiūrai veiksmingi padeda mažinti šią neišnykstančią nelygybę sveikatos srityje. Manoma, kad žalos mažinimo metodai, visų pirma aprūpinimas steriliomis švirkštimosi priemonėmis, įskaitant jų dalijimą kalėjimuose ir vaistinėse, yra labai svarbūs siekiant mažinti ŽIV plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Tačiau daugelyje šalių nemokamo adatų ir švirkštų dalijimo programų mastas ir galimybės jų gauti yra nepakankami. Tik 5 iš 17 šalių, kurios teikia duomenis, 2022 m. pasiekė PSO paslaugų teikimo tikslus (10.3 pav.). Kai kuriose šalyse gauti reikiamą finansavimą žalos mažinimo paslaugas teikiančioms tarnyboms, dirbančioms su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais, gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, Bulgarijos ir Rumunijos nevyriausybinės organizacijos pastaraisiais metais patyrė finansavimo ir viešųjų pirkimų sunkumų, todėl teikiamų paslaugų apimtis sumažėjo. Sofijoje laikotarpiu, kai sumažėjo aprūpinimas švirkštais, ŽIV paplitimo rodikliai, nustatyti narkomanijos gydymo centruose atliekant įprastus diagnostinius patikrinimus, padidėjo ir 2022 m. pasiekė 15 proc. Tai rodo, kad tada, kai teikiamos nepakankamos paslaugos, infekcijų rizika padidėja.

Norvegija siekia išnaikinti HCV tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų laikydama tai visuomenės sveikatai kylančia grėsme

Europoje švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys taip pat labai dažnai serga lėtiniu virusiniu hepatitu, o švirkščiamųjų narkotikų vartojimas tebėra dažniausias naujų HCV atvejų rizikos veiksnys. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad ne mažiau kaip 36 proc. bendro lėtinių HCV atvejų ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje siejama su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu. Be to, yra įrodymų, kad žalos mažinimo paslaugos, pvz., adatų ir švirkštų keitimo programos, taip pat gydymas opioidų agonistais, gali padėti sumažinti HCV perdavimo riziką. Kaip minėta anksčiau, šių intervencinių priemonių aprėptis ir prieinamumas įvairiose Europos šalyse gerokai skiriasi (10.4 pav.). Siekiant šalinti su HCV infekcija siejamą riziką, svarbu nustatyti lėtiniu būdu infekuotus asmenis, nes jiems gresia cirozė ir vėžys, be to, jie, dalindamiesi narkotikų vartojimo reikmenimis, kuri turėjo sąlytį su jų krauju, gali perduoti virusą kitiems. Tačiau daugelyje šalių sudėtinga išsitirti dėl HCV ir gauti gydymą, todėl daug HCV infekcijų gali būti nediagnozuojamos ir negydomos.

Duomenys pateikiami 2 arba 3 lygmenų NUTS. Daugiau informacijos apie NUTS (teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą) rasite Eurostato interneto svetainėje. Tai, kad trūksta 2 arba 3 lygmens NUTS duomenų, nereiškia, kad intervencinė priemonė šalyje neprieinama.

Aktyvios HCV infekcijos paplitimo tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų tendencijos laike yra naudingos prevencijos ir gydymo poveikiui stebėti. EMCDDA stebi nacionalinę pažangą naudodamasi savo išnaikinimo barometru. Tarp EMCDDA duomenis teikiančių šalių tik Norvegija turi duomenų, kad 2015–2021 m. vireminis HCV paplitimas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų sumažėjo 80 proc., o tai būtina, kad iki 2030 m. būtų pasiektas darnaus vystymosi tikslas 3.3 dėl HCV išnaikinimo. Aktyvios HCV infekcijos paplitimas, matuotas pagal HCV-RNA, atliekant didelės apimties serologinio paplitimo tyrimą tarp asmenų Osle, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus ir naudojasi žalos mažinimo paslaugomis, sumažėjo daugiau kaip 80 proc. nuo 2015 m. (46 proc.) iki 2022 m. (8,9 proc.). Panaši aktyvių infekcijų paplitimo mažėjimo tendencija pastebėta Bergene ir Stavangeryje; remiantis modeliavimo darbo duomenimis, per tą patį laikotarpį sergamumas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų nacionaliniu lygmeniu sumažėjo 79 proc.

Siekiant imtis veiksmų dėl didelės rizikos narkotikų vartojimo ir seksualinio elgesio tarpusavio sąveikos, būtina kurti daugiašales partnerystes

Nelegalių stimuliantų ir kitų narkotikų vartojimas per grupinius lytinius santykius, kartais trunkančius ilgesnį laiką, tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, vadinamas chemsex. Tokių santykių metu vartojami narkotikai – sintetiniai stimuliantai, depresantai ir disociatyvios medžiagos. Be to, kai kuriose vietose gali būti ir vartojami didelės rizikos narkotikai, ir būti paplitęs didelės rizikos seksualinis elgesys, todėl šioje srityje yra svarbi informavimo ir žalos mažinimo veikla. Dėl rizikingo kai kurių iš šių narkotikų vartojimo, įskaitant narkotikų švirkščiamasi, žmonėms kyla infekcinių ligų, ūmaus apsinuodijimo narkotikais ir kitų sveikatos problemų rizika. Tokiu būdu narkotikus vartojantys žmonės dažnai nesilanko narkomanijos gydymo įstaigose, bet gali lankytis kitose įstaigose, įskaitant lytinės sveikatos priežiūros įstaigas. Imtis veiksmingų žalos mažinimo priemonių dėl asmenų, kuriems būdingas toks didelės rizikos elgesys, tebėra sudėtinga, todėl būtinos specialiai pritaikytos intervencinės priemonės. Europoje narkotikų priklausomybės ir lytinės sveikatos problemų gydymo paslaugos paprastai finansuojamos skirtingomis lėšomis, joms taikomi skirtingi tinkamumo kriterijai ir jos retai būna teikiamos toje pačioje vietoje. Dėl to sunku suteikti integruotą priežiūrą asmenims, kuriems kyla dvejopa – nesaugių lytinių santykių ir didelės rizikos narkotikų vartojimo – rizika, kai narkotikai vartojami turint lytinių santykių.

Norint pasiekti pasaulinius tikslus, vis dar būtina dėti daugiau pastangų

ES politikos formuotojai įsipareigojo laikytis PSO pasaulinio sveikatos sektoriaus strategijų iki 2030 m. įveikti AIDS, virusinio hepatito epidemijas ir lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau, kad šie tikslai būtų pasiekti, vis dar būtinos didesnės investicijos į žalos mažinimo paslaugas, tikrinimą ir nukreipimą gydytis, nes daugelyje šalių šios paslaugos tebėra nepakankamos. Todėl reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams ir mažinti ligos plitimą, taip sumažinant su ŽIV, HCV, HBV ir kitomis infekcijomis siejamą naštą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

ŽIV ir (arba) AIDS

• 2022 m. naujų pranešimų apie ŽIV atvejus dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo Europos Sąjungoje padaugėjo iki 968, palyginti su 662 pranešimais ankstesniais metais (10.5 pav.).
• 2021–2022 m. taip pat padidėjo naujų ŽIV atvejų dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo dalis: nuo 4,8 proc. iki 5,9 proc. naujų atvejų, kai viruso perdavimo būdas buvo žinomas. 2022 m. naujų ŽIV atvejų dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo dalis buvo didesnė nei 10 proc. Latvijoje (25 proc.), Suomijoje (21 proc.), Liuksemburge (19 proc.), Graikijoje (15 proc.), Lietuvoje (14 proc.), Vokietijoje (11 proc.) ir Norvegijoje (11 proc.).
• 2022 m. Europos Sąjungoje pranešta apie 165 naujas AIDS diagnozes dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo.
• Pastarajame Europos Sąjungoje aptiktame ŽIV klasteryje buvo vėluojama nustatyti diagnozę ir pradėti marginalizuotų gyventojų gydymą. Italijoje, Lombardijos regione buvo užfiksuota 20 analitiškai susijusių infekcijų, žmonėms 2006–2022 m. laikotarpiu užsikrėtus tos pačios padermės ŽIV virusu, kuris buvo atsparus ir pasireiškė mutacijos.

HCV ir HBV

• Penkios Europos šalys turi parengusios naujus aktyvios HCV infekcijos paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie naudojasi narkotikų priklausomybės gydymo paslaugomis, įverčius. Aktyvios HCV infekcijos paplitimas, nustatytas atlikus serologinio paplitimo tyrimus, svyravo nuo šiek tiek mažiau nei 9 proc. (Osle, 2022 m.) iki 27 proc. (Bavarijoje, 2022 m.), o įprastų HCV diagnostinių tyrimų rezultatai svyravo nuo 15 proc. (Belgijoje, 2019 m.) iki 59 proc. (Austrijoje, 2020 m.) ir 62 proc. (Švedijoje, 2014 m.) (10.6 pav.).
• HCV diagnozės ir gydymo pavyzdžiai keliose Europos šalyse suteikia įžvalgų dėl nukreipimų į sveikatos priežiūros įstaigas. 2022 m. Graikijoje taikytų gydymo programų duomenimis, iš 26 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurių HCV RNR tyrimo rezultatai buvo teigiami, 85 proc. nurodė, kad jiems paskirtas gydymas, o 54 proc. asmenų su nustatyta HCV diagnoze gydymą užbaigė. Norvegijoje atlikus metinį serologinio paplitimo tyrimą tarp nors kartą gyvenime švirkščiamuosius narkotikus vartojusių asmenų, kurie lankosi Oslo narkotikų priklausomybės gydymo įstaigose, nustatyta, kad HCV RNR paplitimas gerokai sumažėjo nuo 2015 m. (46 proc.) iki 2022 m. (8,9 proc.), o tai rodo prevencijos ir gydymo priemonių veiksmingumą.
• 2023 m. pranešta, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dėl klinikinių ar finansinių apribojimų sudėtinga gauti tiesioginio veikimo antivirusinį HCV gydymą 5 ES valstybėse narėse.
• HBV infekcijos įverčiai (nustatomi tuo atveju, jei aptinkamas hepatito B paviršinis antigenas), parengti remiantis naujausių serologinio paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tyrimų duomenimis, svyravo nuo 0,4 proc. (Čekijoje, 2022 m.) iki 5,3 proc. (Ispanijoje, 2021 m.).
• 2023 m. 20 ES valstybių narių buvo parengusios virusinio hepatito klausimams skirtą politiką, į kurią buvo įtraukti švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Norint pasiekti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų priežiūros tęstinumo tikslus, labai svarbu HCV, HBV ir ŽIV tyrimą ir gydymą įtraukti į žalos mažinimo, narkomanijos gydymo ir kalėjimuose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pirminiai duomenys

Rodyti pirminių duomenų lenteles