Žalos mažinimas. Dabartinė padėtis Europoje (2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Žalos mažinimą sudaro intervencinės priemonės, programos ir politikos kryptys, kuriomis siekiama sumažinti narkotikų vartojimo daromą žalą sveikatai, socialinę ir ekonominę žalą asmenims, bendruomenėms ir visuomenei. Šiame puslapyje rasite naujausią žalos mažinimo priemonių Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie gydymą opioidų agonistais, naloksono programas, patalpas, kuriose vartojami narkotikai, ir kt. 

Šis puslapis yra 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EMCDDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. birželio 11 d.

Kintant narkotikų problematikai, kyla daugiau iššūkių žalos mažinimo srityje

Pripažįstama, kad dėl neteisėtų narkotikų vartojimo labai didėja visuotinė ligų našta. Intervencinės priemonės šiai naštai palengvinti apima prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pradedančių vartoti narkotikus asmenų skaičių arba sulėtinti tempą, kuriuo jie pradedami vartoti, ir gydymo teikimą su narkotikų vartojimu susijusių problemų turintiems asmenims. Papildomas metodų rinkinys priskiriamas bendrai žalos mažinimo kategorijai. Čia svarbus yra darbas su narkotikus vartojančiais asmenimis nesmerkiant, kad būtų mažinama elgesio, dažniausiai turinčio neigiamų padarinių sveikatai, rizika ir apskritai skatinti sveikatą ir gerovę. Turbūt geriausiai žinoma priemonė – aprūpinti švirkščiamuosius narkotikus vartojančius asmenis steriliomis švirkštimosi priemonėmis, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti infekcine liga. Ilgainiui tokie metodai, regis, turėjo įtakos, vertinant pagal tarptautinius standartus, palyginti mažam naujų ŽIV infekcijų, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, skaičiui Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį, pasikeitus narkotikų vartojimo modeliams ir pakitus narkotikus vartojančių asmenų ypatumams, tam tikra prasme reikėjo pritaikyti ir žalos mažinimo intervencines priemones, kad jos padėtų spręsti platesnio masto sveikatos klausimus ir rizikingo elgesio keliamas problemas. Svarbiausios iš jų – mažinti narkotikų perdozavimo riziką ir spręsti dažnai dideles ir sudėtingas sveikatos ir socialines problemas, kurių patiria labiau marginalizuotų ir socialiai atskirtų gyventojų grupių asmenys, vartojantys narkotikus.

Siekiant mažinti su narkotikais susijusią besikeičiančio pobūdžio žalą, reikia imtis įvairių atsakomųjų priemonių

Neteisėtų narkotikų vartojimas siejamas su lėtinėmis ir ūminėmis sveikatos problemomis, kurias gali apsunkinti tokie veiksniai, kaip antai medžiagų savybės, narkotikų vartojimo būdas, asmeninis pažeidžiamumas ir socialinės narkotikų vartojimo aplinkybės. Prie lėtinių problemų priskiriama priklausomybė nuo narkotikų ir su narkotikais susijusios infekcinės ligos, taip pat esama įvairių ūminių padarinių sveikatai, tarp kurių – narkotikų perdozavimas – tikriausiai dokumentuotas geriausiai. Nors tai populiacijoje nutinka retai, opioidų vartojimas vis dar siejamas su daugeliu ligų ir mirties dėl narkotikų atvejų. Riziką didina ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Atitinkamai, darbas su opioidų vartotojais ir švirkščiamųjų narkotikų vartotojais istoriškai buvo svarbi žalos mažinimo intervencinių priemonių tikslinė sritis, taip pat sritis, kurioje paslaugų teikimo modeliai yra labiausiai išplėtoti ir vertinami.

Tai atspindint, per pastaruosius tris dešimtmečius kai kurios žalos mažinimo paslaugos Europoje vis labiau įtraukiamos į integruotą narkotikus vartojančių asmenų sveikatos priežiūros sistemą. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama gydymo opioidų agonistais prieinamumo didinimui ir adatų ir švirkštų dalijimo programoms, kaip vienai iš kovos su didelės rizikos narkotikų vartojimu priemonei, visų pirma dėmesį skiriant heroino švirkštimuisi ir ŽIV / AIDS epidemijai. Naujause bendrose EMCDDA ir ECDC gairėse dėl infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų rekomenduojama taikyti gydymą opioidų agonistais tiek bendruomenėse, tiek kalinimo įstaigose, kad būtų užkirstas kelias hepatitui C ir ŽIV, taip pat mažinamas rizikingas elgesys ir švirkštimosi dažnumas. Gairėse taip pat rekomenduojama, taikant gydymą opioidų agonistais, aprūpinti steriliomis švirkštimosi priemonėmis, kad intervencinės priemonės būtų kuo veiksmingesnės kuo daugiau opioidus besišvirkščiančių asmenų.

Per pastaruosius tris dešimtmečius žalos mažinimo metodai kai kuriose ES šalyse buvo išplėsti, kad apimtų kitas atsakomąsias priemones, įskaitant narkotikų vartojimo patalpas ir naloksono išdavimo į namus programas, skirtas mirtino perdozavimo atvejams mažinti (13.1 pav.). Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti opioidų sukeliamos mirties atvejų skaičių, apima intervencines priemones, skirtas užkirsti kelią perdozavimui, ir priemones, kuriomis siekiama išvengti mirties perdozavus(13.2 pav.).

Kai kuriose šalyse veikia narkotikų tyrimo centrai, įsteigti siekiant padėti žmonėms geriau suprasti, kokių medžiagų buvo įdėta į jų įsigytus neteisėtus narkotikus. Pavyzdžiui, kaip MDMA įsigytose tabletėse taip pat gali būti priemaišų ir kitų narkotikų, kaip antai, sintetinių katinonų. Kadangi dabar nelegalioje rinkoje galima įsigyti daug sintetinių stimuliantų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų panašiai atrodančių miltelių ar tablečių pavidalu, vartotojams gali kilti vis didesnė rizika nežinoti, kokį konkretų stimuliantą ar medžiagų mišinį jie iš tiesų vartoja.

Didėjanti naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir neteisėtų narkotikų rinkų integracija kelia naujų iššūkių visuomenės sveikatos srityje, pavyzdžiui, džiovintos kanapės maišomos su sintetiniais kanabinoidais, stimuliantai maišomi su katinonais ir ketaminu arba nauji sintetiniai opioidai – su heroinu arba apgaule parduodami kaip heroinas. Kadangi apsinuodijimo atvejų gali sparčiai daugėti, vis svarbiau yra suprasti, kaip veiksmingai informuoti apie riziką. Nors teikiamų paslaugų pobūdis gali skirtis, visos narkotikų tikrinimo tarnybos vykdo tam tikros formos informavimo apie riziką sveikatai veiklą, dažnai skelbdamos perspėjimus apie ištirtus narkotikų produktus ir dalydamosi duomenimis su kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tikslas – užkirsti kelią žalai arba ją sumažinti asmens (tikrinti medžiagą pateikusio asmens) ir populiacijos (kitų asmenų, kurie gali patirti tos pačios medžiagos poveikį) lygmeniu. Būsimi veiksmai šioje srityje gali apimti veiksmus, kuriais siekiama, kad Europos narkotikų tikrinimo tarnybos suderintų ir bendrai susitartų dėl kriterijų ir ribų, susijusių su tuo, kada ir kaip skelbti perspėjimus, taip pat dėl įrodymais grindžiamų standartinių veiklos procedūrų, kurias taikant teikiami pranešimai apie sveikatai kylančią riziką. Šie klausimai nagrinėjami vadove, kurį neseniai parengė EMCDDA ir Transeuropinis informacijos apie narkotikus tinkla projekte dėl informavimo apie riziką sveikatai strategijų.

Kai kurios iš šių intervencinių priemonių tebėra prieštaringai vertinamos dėl priežasčių, susijusių su jų teisiniu statusu ir kintančiu įrodymų bazės pobūdžiu. Todėl šių naujesnių intervencinių priemonių aprėptis šalyse ir tarp jų yra nevienoda ir, jei tokių priemonių yra, jos dažniausiai taikomos tik dideliuose miestuose. Apskritai žalos mažinimo paslaugų aprėptis ir galimybė jomis naudotis, įskaitant seniai įsigalėjusius ir palyginti gerai pasitvirtinusių paslaugų modelius, įvairiose ES šalyse labai skiriasi; kai kuriose šalyse jos vis dar nepakankamos, palyginti su įvertintais poreikiais.

Geresnis pasirengimas mažinti stiprių sintetinių narkotikų daromą žalą ir netyčinį vartojimą

Stiprios sintetinės medžiagos kelia vis didesnę grėsmę ir gali turėti žalingų padarinių Europoje, nes netyčia pavartojus šių miltelių ar mišinių pavidalu kaip kiti narkotikai parduodamų medžiagų, galima apsinuodyti ir mirti. Tai ir sudėtingesni kelių narkotikų vartojimo modeliai dar labiau apsunkina jau ir taip nelengvus uždavinius parengti veiksmingas atsakomąsias priemones, padedančias sumažinti mirties nuo narkotikų perdozavimo ir apsinuodijimo narkotikais atvejų skaičių. Tokio vis sudėtingesnio atvejo pavyzdys, nors ir santykinai nedideliu mastu, pastebėtas 2022 m. Estijoje, kur buvo rasta mišinių su naujais sintetiniais opioidais ir naujais benzodiazepinais, taip pat trankviliantu ksilazinu. Tokio pobūdžio mišiniai, žinomi kaip „benzo-dope“ ir „tranq-dope“, siejami su mirties nuo perdozavimo atvejų ir kitų neigiamų padarinių sveikatai skaičiaus padidėjimu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Neseniai labai stiprūs benzimidazolo opioidai (nitazenai), kurie yra stipresni už fentanilį, taip pat buvo siejami su lokalizuotais apsinuodijimo protrūkiais kai kuriose Europos šalyse (taip pat žr. Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Dabartinė padėtis Europoje).

Per neseniai Airijoje kilusį protrūkį, padedant žemo slenksčio paslaugų tarnyboms, buvo imtasi skubių informavimo apie riziką priemonių: narkotikų vartotojų viešų susibūrimų vietose buvo dalijami lankstinukai, socialinėje žiniasklaidoje ir naujienų platformose platinama informacija. Šis pavyzdys rodo, kaip tarnyboms gali tekti reaguoti į apsinuodijimo narkotikais protrūkius ir sparčiau, ir intensyviau nei anksčiau (13.3 pav.). Tokių mišinių ir apgaule parduodamų medžiagų egzistavimas rinkoje rodo, kad reikia peržiūrėti esamus kai kurių žalos mažinimo intervencinių priemonių įgyvendinimo metodus. Pavyzdžiui, turint galvoje šiuos mišinius ir apgaule parduodamas medžiagas, gali reikėti peržiūrėti opioidų antagonisto naloksono platinimo ir išdavimo tvarką. 

Apskritai, atsižvelgiant į galimus sintetinių opioidų rinkos pokyčius, būtų protinga peržiūrėti dabartinius planus dėl to, kaip pasirengti ir reaguoti, jei padidėtų sintetinių opioidų prieinamumas ir vartojimas arba su šiomis medžiagomis siejama žala. Tarp galimų priemonių – toksikologinės analizės pajėgumų stiprinimas, įspėjimų siuntimas ir pirminės grandies darbuotojų parengtumo gerinimas. Tais atvejais, kai veikia narkotikų vartojimo patalpos, galima apsvarstyti narkotikų tikrinimo paslaugų teikimo galimą naudą ir riziką. Daugumoje Kanadoje veikiančių narkotikų vartojimo patalpų, pavyzdžiui, galima patikrinti, ar narkotikuose nėra fentanilio. Šiuo metu tokia praktika Europos Sąjungoje nėra įprasta, tačiau neseniai ši paslauga pradėta teikti Kopenhagoje esančioje vartojimo patalpoje, be to, pranešama apie kitus kitose Europos šalyse kuriamus bandomuosius projektus.

Stimuliantų daromai žalai įtaką daro skirtingi narkotikų vartojimo modeliai

Mažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo keliamą riziką – visada buvo svarbus žalos mažinimo intervencinių priemonių tikslas, o paslaugų modeliai yra palyginti gerai išplėtoti ir patvirtinti įrodymais. Tačiau net ir šioje srityje narkotikų vartojimo pokyčiai kelia naujų iššūkių siekiant, kad paslaugos būtų teikiamos veiksmingai Per pastarąjį dešimtmetį 6 ES šalių 7 miestuose nustatyti su neteisėtų sintetinių stimuliantų švirkštimusi siejami ŽIV protrūkiai. Stimuliantus vartojantys asmenys juos švirkščiasi galimai dažniau, nei vartojantieji heroiną, be to, susmulkinto ir ištirpinto kreko ir kitų tablečių švirkštimasis kelia papildomą riziką sveikatai. Turint galvoje šiuos vartojimo modelius, kyla klausimų dėl to, pavyzdžiui, ar viešose narkotikų vartotojų susibūrimo vietose, kuriose šiuo metu paprastai vartojami keli narkotikai, dalijamos reikiamo tipo ir tinkamos adatos ir švirkštai. Susirūpinimą kelia ir tai, kad paslaugų apribojimas COVID-19 karantino laikotarpiais turėjo neigiamą poveikį su narkotikais susijusių infekcijų, kaip antai ŽIV ir HCV, patikrinimams ir nukreipimams gydytis tarp labiau pažeidžiamų ir marginalizuotų narkotikus vartojančių asmenų populiacijų, įskaitant benamius.

Sintetinius stimuliantus ir įvairias kitas medžiagas įvairios grupės vartoja siekdamos palengvinti lytinius santykius ir sustiprinti potraukį vartojant narkotikus, bet labiausiai šis reiškinys paplitęs tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, vadinamų „chemsex“. Nors apibrėžtis netiksli, šis terminas paprastai vartojamas nurodant aplinką ar renginius, kuriuose gali būti vartojami didelės rizikos narkotikai ir paplitęs itin rizikingas seksualinis elgesys. Gali būti vartojami įvairūs narkotikai – nuo tokių stimuliantų kaip, metamfetaminas, kokainas ir sintetiniai katinonai, iki alkoholio, depresantų, pvz., GHB/GBL, ir disociatyvių medžiagų, pzv., ketaminas. Nors „chemsex“ paplitimą sunku įvertinti, mokslinių tyrimų informacija rodo, kad ši problema, nors ir nedideliu mastu, egzistuoja tarp tam tikrų narkotikus vartojančių asmenų pogrupių visoje Europoje. Bendrauti su žmonėmis, kuriems būdingas tokių formų didelės rizikos elgesys, ir jiems taikyti veiksmingas žalos mažinimo priemones, tebėra sudėtinga; tikėtina, kad reikės parengti specialiai pritaikytas žalos mažinimo intervencines priemones. Be to, tikėtina, kad šioje srityje bus reikalingos stiprios daugiašalės partnerystės tarp lytinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių tarnybų ir su narkotikais susijusios žalos mažinimo paslaugas teikiančių tarnybų.

Nauji iššūkiai ir galimybės siekiant sumažinti žalą

Nepaisant to, kad kanapės yra dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas narkotikas, galima teigti, kad tai taip pat yra sritis, kurioje dažnai trūksta patarimų dėl žalos mažinimo ir intervencinių priemonių. Europoje kanapių vartotojai dažniausiai šį narkotiką rūko kartu su tabaku, todėl sritis, kurioje būtų galima plėtoti žalos mažinimo metodus, yra intervencinės priemonės, skirtos mažinti su rūkymu siejamą žalą šiai grupei. Apskritai, Europoje kanapių produktų rūšys ir vartojimo formos toliau keičiasi, todėl turi keistis požiūris į poveikį, kurį tai turi žalos mažinimo priemonėms. Kanapių produktai – tiek derva, tiek džiovintos kanapės – dabar yra stipresni, t. y. juose dabar yra daugiau THC, nei anksčiau, ir didelio stiprumo kanapių produktai siejami su didesne ūmia ir lėtine žala. Be to, išsiplėtė produktų įvairovė: dabar galima įsigyti valgomųjų produktų, el. skysčių ir ekstraktų. Dėl šių pokyčių kyla naujų galimų iššūkių siekiant nustatyti veiksmingas žalos mažinimo intervencines priemones ir galimybes jas įgyvendinti žalai sumažinti. 

Žalos mažinimo metodai gali atlikti svarbesnį vaidmenį ne tik kanapių srityje. Kaip pažymima kitose šių metų Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos vietose, taip pat pastebimas augantis vartotojų susidomėjimas mažiau žinomomis medžiagomis, įskaitant disociatyvius narkotikus ir psichodelinius narkotikus, pavyzdžiui, azoto suboksidą ir ketaminą. Šios medžiagos gali padaryti žalą, o kai kurie jų naudojimo būdai gali padidinti neigiamų padarinių riziką, todėl gali būti kuriami žalos mažinimo metodai.

Nors kai kurios žalos mažinimo priemonės tebėra prieštaringai vertinamos Europoje, plačiai pritariama bendrai nuostatai, kad įrodymais pagrįstos žalos mažinimo priemonės yra svarbi subalansuotos kovos su narkotikais politikos dalis. Kontekstas, kuriame veikia žalos mažinimo paslaugas teikiantys subjektai, jas pagrindžianti įrodymų bazė ir tai, kas sudaro šios srities priežiūros kokybės standartus, ir toliau yra svarbiausios sritys, kurias būtina toliau plėtoti ir svarstyti politiniu lygmeniu. Žvelgiant į ateitį, kintančios grėsmės visuomenės sveikatai, kurias kelia dinamiškos Europos neteisėtų narkotikų rinkos, rodo didėjantį poreikį įvertinti naujus ir besikeičiančius paslaugų teikimo modelius, kuriuos gali reikėti taikyti norint apsaugoti žmonių, kuriems kyla neigiamų padarinių rizika dėl sudėtingesnių vartojimo modelių, naujų medžiagų ir mišinių arba susijusių su tam tikrais pogrupiais ar aplinkybėmis, sveikatą.

EMCDDA „Kovos su narkotikais atsakomosios priemonės sveikatos ir socialinėse srityse. Europos vadove pateikiama išsami informacija tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie egzistuojančius įrodymus, patvirtinančius santykinį žalos mažinimo ir kitų intervencijos formų veiksmingumą.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Adatų ir švirkštų programos

• Adatų ir švirkštų programos taip pat plačiai taikomos ir yra standartinė žalos mažinimo paslaugų dalis. 2022 m. visose ES valstybėse narėse ir Norvegijoje buvo įgyvendinamos adatų ir švirkštų programos. Adatų ir švirkštų programų mastas ir prieinamumas tebėra iššūkis – tik 5 iš 17 ES šalių, apie kurias turima duomenų, 2022 m. pasiekė PSO nustatytus šios paslaugos teikimo tikslus (13.4 pav.).

Gydymas opioidų agonistais

• Gydymas opioidų agonistais gali būti laikomas veiksminga narkomanijos gydymo forma ir paslaugų teikimo modeliu, kuriuo siekiama tam tikrų žalos mažinimo tikslų. Gydymas opioidų agonistais yra gerai įsitvirtinusi intervencinė priemonė, įgyvendinama visose Europos šalyse. Pripažįstama, kad ši priemonė padeda apsaugoti nuo perdozavimo sukeltų mirčių. Europos gydymo įstaigose išrašomi įvairūs opioidų agonistų vaistai, tačiau dažniausiai naudojamas – metadonas. Jį gauna apie 56 proc. opioidų agonistais gydomų pacientų, kiti 35 proc. gydomi vaistais buprenorfino pagrindu.

Į namus išduodamo naloksono programos

• Iki 2022 m. 16 Europos šalių pranešė įgyvendinančios į namus išduodamo naloksono programas, įskaitant bandomuosius projektus, kuriais siekiama užkirsti kelią mirčių nuo perdozavimo atvejams; 10 šalių pranešė atidariusios bent vieną narkotikų vartojimo patalpą, padedančia užtikrinti saugesnį vartojimą ir išvengti įvairių sveikatos problemų (13.5 pav.).

Narkotikų tikrinimo tarnybos

• Dvylika Europos šalių praneša apie egzistuojančią tam tikrą narkotikų tikrinimo tarnybą. Šių tarnybų tikslas – padėti išvengti žalos, žmonėms suteikiant galimybę sužinoti, kokių cheminių medžiagų yra jų nusipirktose neteisėtose medžiagose, ir kai kuriais atvejais leisti pasinaudoti konsultacijomis arba trumpomis intervencijomis. Šios tarnybos naudoja įvairius analizės metodus – nuo sudėtingų technologijų, padedančių nustatyti įvairių medžiagų stiprumą ir sudėtį, iki metodų, padedančių nustatyti tam tikro narkotiko buvimą ar nebuvimą (13.6 pav.).

Narkotikų vartojimo patalpos

• Nors narkotikų vartojimo patalpos tapo labiau pripažįstama žalos mažinimo priemone, kai kuriose šalyse jų kūrimas tebėra problemiškas. 2023 m. tokias patalpas turėjo 10 ES šalių ir Norvegija (13.7 pav.). Ten, kur gyvena įvairių kultūrų ir neseniai atvykusių imigrantų grupės, didelės rizikos narkotikų vartotojai apie žalos mažinimą turėtų būti plačiau informuojami atitinkama kalba.

Intervenciniai veiksmai kalėjimuose

• EMCDDA duomenys apie 2022 m. kalėjimuose prieinamas žalos mažinimo ir gydymo intervencines priemones rodo, kad galimybė tęsti gydymą opioidiniais agonistais buvo prieinama visose ES valstybėse narėse, išskyrus Slovakiją, taip pat Turkijoje. Kalėjime pradėti gydymo opioidiniais agonistais nebuvo leidžiama dviejose šalyse (Bulgarijoje ir Slovakijoje). Adatų ir švirkštų keitimo programos buvo įgyvendinamos 3 šalių įkalinimo įstaigose: visuose Ispanijos ir Liuksemburgo kalėjimuose (2 kalėjimuose) ir viename Vokietijos moterų kalėjime. Galimybė gauti į namus išduodamą naloksoną buvo prieinama 7 šalyse (Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Norvegijoje) (13.8 pav.).

Pirminiai duomenys

Duomenis, kuriais remiantis sudaryti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.

Rodyti pirminių duomenų lenteles