Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje. Dabartinė padėtis Europoje (2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Europoje švirkščiamųjų narkotikų vartojimas toliau mažėjo, jis vis dar sukelia neproporcingai daug tiek ūmių, tiek lėtinių sveikatos sutrikimų dėl narkotikų vartojimo. Šiame puslapyje rasite naujausią švirkščiamųjų narkotikų vartojimo Europoje analizę, įskaitant pagrindinius duomenis apie narkotikų vartojimo paplitimą šalių lygmeniu ir tarp asmenų, pradedančių specializuotą gydymą, taip pat švirkštų likučių analizės tyrimų įžvalgas ir kt.

Šis puslapis yra 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EMCDDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. birželio 11 d.

Švirkščiamos įvairiausios medžiagos daro didelę žalą sveikatai

Nors per pastarąjį dešimtmetį Europoje švirkščiamųjų narkotikų vartojimas toliau mažėjo, jis vis dar sukelia neproporcingai daug tiek ūmių, tiek lėtinių sveikatos sutrikimų dėl narkotikų vartojimo. Manoma, kad per pastaruosius metus pusė milijono europiečių narkotikus švirkštėsi. Tai rodo šios srities iššūkių mastą ir tai, kad mažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo daromą žalą tebėra svarbus visuomenės sveikatos prioritetas.

Asmenims, kurie narkotikus švirkščiasi, kyla didesnė grėsmė užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis arba mirti nuo narkotikų perdozavimo. Švirkščiantis narkotikus taip pat gali paūmėti ankstesnės sveikatos problemos, susidaryti abscesai, kilti septicemija ir atsirasti nervų pažeidimų. Istoriškai pagrindinis švirkščiamasis narkotikas Europoje buvo heroinas, tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi. Vis dažniau šiandien švirkščiamasi ir kiti narkotikai, įskaitant amfetaminus, kokainą, sintetinius katinonus, opioidų agonistus ir kitus vaistus bei įvairias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurie vartojami vieni arba kartu su kitomis medžiagomis. Nors žinoma, kad įvairiose šalyse švirkštimosi būdai labai skiriasi, naujausi švirkštų likučių tyrimai rodo, kad labai gali skirtis ir švirkščiami narkotikai skirtingose šalies vietose. Švirkštuose aptinkama įvairių narkotikų likučių – dažnai ir stimuliantų, ir opioidinių narkotikų. Vartojant kelis narkotikus gali kilti didesnė narkotikų perdozavimo rizika. Todėl pripažįstant, kad švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje yra sudėtinga problema, ir atsižvelgiant į kombinuoto narkotikų vartojimo svarbą šiame kontekste, tikėtina, kad tai turės svarbių pasekmių tiek stengiantis suprasti šiuo būdu vartojamų narkotikų daromą žalą, tiek rengiant intervencines priemones jai mažinti.

Švirkščiamųjų stimuliantų, pvz., kokaino ir sintetinių katinonų, švirkštimasis paprastai dažniau siejamas su dažnesniu švirkštimusi ir su vietiniais pastarojo dešimtmečio ŽIV protrūkiais Europoje. Panašų pavojų kelia ir metamfetamino švirkštimasis. Tai kelia susirūpinimą, nes nemažai ženklų rodo, kad stimuliantų švirkštimasis populiarėja tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų. Be to, narkotikus besišvirkščiantys asmenys gali vartoti stimuliantus kaip pakaitalus, kai tampa sunku gauti opioidų, pvz., heroino.

Ištirpintų vaistų tablečių ir kapsulių, taip pat kreko švirkštimasis didina įvairią ilgalaikę riziką, įskaitant kraujagyslių pažeidimo, infekcinio endokardito ir kitų bakterinių infekcijų riziką. Be to, susirūpinimą kelia tai, kad galima įsigyti labai stiprių sintetinių opioidų, pavyzdžiui, fentanilio ir jo darinių, kurie gali sukelti greitą ir gyvybei pavojų keliantį kvėpavimo nepakankamumą, dėl kurio galima mirti perdozavus. Tikėtina, kad ši rizika padidėja, kai tokios medžiagos vartojamos jas švirkščiantis. Labai stiprūs benzimidazolo opioidai (nitazenai), kurie gali būti stipresni už fentanilį, 2023 m. buvo siejami su trimis lokalizuotais apsinuodijimo protrūkiais Prancūzijoje (1) ir Airijoje (2), kur nitazenų, apgaulingai parduodamų kaip heroinas, vartojimas lėmė daug perdozavimo atvejų (taip pat žr. Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Dabartinė padėtis Europoje).

Be teikiamo narkomanijos gydymo, žalos mažinimo intervencinės priemonės, pavyzdžiui, aprūpinimas steriliais švirkščiamaisiais prietaisais, tebėra tarp dažniausiai taikomų visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, skirtų mažinti su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią riziką. Nors, remiantis tarptautiniais standartais, tokios intervencinės priemonės Europoje palyginti gerai išplėtotos, akivaizdu ir tai, kad kai kurioms ES valstybėms narėms sudėtinga švirkščiamųjų narkotikų vartotojams užtikrinti pakankamai galimybių pasinaudoti žalos mažinimo ir narkomanijos gydymo intervencinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, adatų ir švirkštų programos nepakankamai taikomos Bulgarijoje, Italijoje, Kipre, Vengrijoje ir Rumunijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, pateikiančiomis panašius švirkščiamųjų narkotikų vartojimo įverčius. Be to, anksčiau pagrindinis daugelio šios srities intervencinių priemonių tikslas buvo poreikis mažinti riziką užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcinėmis ligomis. Šis rūpestį keliantis klausimas tebėra svarbus, tačiau vis labiau pripažįstama, kad būtina labiau stengtis mažinti mirčių nuo perdozavimo skaičių ir įvairią su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią žalą sveikatai. Tarp svarbių bendro metodo, taikomo perdozavimo prevencijos srityje, priemonių – narkotikų partijų, kuriose, kaip įtariama, yra labai stiprių medžiagų (pvz., nitazenų), kriminalistinė ir toksikologinė analizė, taip pat greitas informavimas apie riziką, ir būtina plėsti jų taikymą. Kitos intervencinės priemonės, kuriomis siekiama šių tikslų, įskaitant naloksono išdavimą į namus ir narkotikų vartojimo patalpas, paprastai būna mažiau išplėtotos, todėl šioje srityje tebėra svarbu skirti išteklių ir plėtoti paslaugas.

Besikeičiantys švirkščiamųjų narkotikų vartojimo ypatumai, didėjanti medžiagų įvairovė ir esamų atsakomųjų priemonių tinkamumas jų pobūdžio ir lygmens atžvilgiu tebėra svarbiausi klausimai tiek Europos Sąjungos pirminės grandies darbuotojams, tiek politikos formuotojams. Keičiantis švirkščiamųjų narkotikų vartotojų pogrupiams, dabar būtina spręsti skubesnę ir sudėtingesnę – daugiausia opioidų ir stimuliantų vartotojų viešų susibūrimų, kuriuose marginalizuotų grupių asmenys švirkščiasi narkotikus, taip pat kai kuriose vietose ir pogrupiuose vartojamų tokių medžiagų, kaip metamfetaminas ir katinonai, veiksmingų priemonių narkotikų švirkštimosi keliamai rizikai mažinti problemą.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimas

• Tik 18 šalių turi švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimo nuo 2015 m. įverčius, kurie svyruoja nuo mažiau nei 0,1 atvejo 1 000 gyventojų (15–64 metų amžiaus) Nyderlanduose iki daugiau nei 10 atvejų 1 000 gyventojų Estijoje. Opioidai nurodomi kaip pagrindinis švirkščiamasis narkotikas daugumoje (19) iš 22 šalių, apie kurias turima duomenų apie 2022 m. gydymą pradėjusius asmenis.
• Pakoregavus didelės rizikos opioidų ir stimuliantų vartotojų populiacijos įverčius pagal švirkščiamuosius narkotikus vartojančių ir narkomanijos gydymą pradėjusių asmenų dalį, gautas švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimo įvertis – 1,8 atvejų 1 000 15–64 metų amžiaus gyventojų. Tai rodo, kad 2022 m. Europos Sąjungoje narkotikus švirkštėsi apytikriai 504 000 asmenų arba 512 000 asmenų, jei įtraukiama Norvegija (9.1 pav.).

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas tarp asmenų, kuriems pradedamas specializuotas gydymas

• Švirkštimąsi kaip pagrindinį vartojimo būdą nurodė 18 proc. asmenų (palyginti su 37 proc. 2013 m.), kuriems specializuotas gydymas pradėtas 2022 m. arba paskutiniais metais, kurių duomenys pateikti, kaip pagrindinį narkotiką vartojantys heroiną. Švirkštimosi paplitimas šioje narkotikų vartotojų grupėje skirtingose šalyse skiriasi; jis svyruoja nuo mažiau kaip 10 proc. Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje iki 60 proc. ar daugiau – Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
• Turimais duomenimis, švirkštimąsi kaip pagrindinį narkotikų vartojimo būdą nurodo mažiau nei 1 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių kokaino vartotojų, 2 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių amfetamino vartotojų ir 16 proc. metamfetamino vartotojų. Reikėtų pažymėti, kad Čekijoje ir Slovakijoje yra daugiau kaip 90 proc. pirmą kartą gydytis pradedančių metamfetamino vartotojų, kurie švirkštimąsi nurodė kaip pagrindinį vartojimo būdą.
• Kartu vertinant keturis pagrindinius švirkščiamuosius narkotikus, švirkščiamųjų narkotikų vartojimo paplitimas tarp pirmą kartą gydytis pradedančių vartotojų Europoje sumažėjo nuo 10 proc. 2017 m. iki 7 proc. 2022 m. (9.2 pav.).

Likučių švirkštuose analizė

• 2021–2022 m. ESCAPE tinklui ištyrus 1 845 panaudotus švirkštus 12-oje miestų 11-oje ES valstybių narių, aptiktos 54 psichoaktyviosios medžiagos. Šie duomenys nėra reprezentatyvūs nacionaliniu mastu, todėl turėtų būti suprantami kaip rodantys narkotikų vartojimo dinamikos įvairovę vietos lygmeniu, o ne kaip atspindintys bendrą nacionalinę padėtį.
• 5 iš 12 dalyvavusių miestų heroinas ir toliau buvo aptinkamas dažniausiai, tačiau stimuliantai, daugiausia kokainas, rasti visuose miestuose surinktuose švirkštuose. Didelė jų dalis (daugiau kaip 50 proc.) rasta švirkštuose, kurie surinkti Atėnuose (kokainas), Kelne (kokainas), Dubline (kokainas), Salonikuose (kokainas), Prahoje (metamfetaminas), Osle (amfetaminas), Taline (amfetaminas) ir Paryžiuje (sintetiniai katinonai) (9.3 pav.).
• Kai kuriuose miestuose dažnai buvo švirkščiami ne pagal paskirtį naudojami opioidų agonistų vaistai: buprenorfinas aptiktas daugiau kaip 30 proc. Helsinkyje, Prahoje ir Salonikuose surinktų švirkštų, o metadonas – daugiau kaip 30 proc. Dubline, Rygoje ir Vilniuje surinktų švirkštų. Aptikti ir benzodiazepinai, nors ir mažesniu mastu (daugiau kaip 5 proc. Helsinkyje, Dubline ir Taline surinktų švirkštų). Karfentanilis dažnai buvo randamas Vilniuje (92 proc.) ir Rygoje (29 proc.) surinktuose švirkštuose. Kitas stiprus sintetinis opioidas izotonitazenas aptiktas 10 proc. Talino ir 26 proc. Rygos švirkštų. Rygoje 25 iš 194 švirkštų (13 proc.) aptikta stipraus veterinarinio trankvilianto Xylazine, kuris visuose 25 švirkštuose buvo rastas kartu su izotonitazenu arba metonitazenu, o 3 švirkštuose – kartu su karfentaniliu.
• Apskritai trečdalyje švirkštų rasta dviejų ar daugiau kategorijų narkotikų likučių, o tai rodo, kad dažnai kartu vartojami keli narkotikai arba švirkštimo reikmenys naudojami pakartotinai. Dažniausiai vartojamas narkotikų derinys buvo stimulianto ir opioido mišinys.
• Preliminarūs 2023 m. likučių švirkštuose analizės duomenys patvirtina esamas tendencijas. Taline pusėje švirkštų (77 iš 154) rasta stipraus sintetinio opioido protonitazeno. Tai rodo, kad nitazenai nuolat prieinami vietos narkotikų rinkoje. Nors Dubline ištirtuose 155 švirkštuose nitazenų neaptikta, heroinas nustatytas 150 (97 proc.), o kokainas – 139 (90 proc.) švirkštuose. Tai rodo, kad keli narkotikai vartojami kartu ar kad švirkštimo reikmenys naudojami pakartotinai arba abi situacijas. Budapešte iš 147 tirtų švirkštų 101 švirkšte (69 proc.) rasta katinonų, 35 švirkštuose (24 proc.) rasta amfetamino, o 22 švirkštuose (15 proc.) – heroino. Tai rodo, kad vietos narkotikų rinkoje didesnį vaidmenį vaidina sintetiniai stimuliantai. Atspindint skirtingą vartojimo dinamiką, iš 159 Splite analizuotų švirkštų, metadonas nustatytas 132 švirkštuose (83 proc.), kokainas – 67 švirkštuose (44 proc.), o amfetaminas – 41 švirkšte (24 proc.). Galiausiai, Helsinkyje 163 tirtuose švirkštuose vis dar dažnai aptikta buprenorfino ir amfetamino, o benzodiazepinų, daugiausia alprazolamo, aptikta 60 švirkštų (37 proc.).

Pirminiai duomenys

Duomenis, kuriais remiantis sudaryti šiame puslapyje pateikti infografikai ir diagramos, rasite spustelėję toliau esančią nuorodą.

Rodyti pirminių duomenų lenteles